Римское частное право

gimin?ms. Pretoriaus ediktas nustat? 4 ?aukiam? paveld?ti ?p?dini? eiles:

unde liberi (visi sui pagal ius civile emancipati); unde legitimi, unde

cognati (visi kraujo giminai?iai); unde vir aut uxor (mirusiojo

sutuoktinis). 3 – Justiniano sistema (r?m?si tik kognatine giminyste) –

?aukiami paveld?ti visi vyri?kosios ir moteri?kos gimin?s kognatai. 4

eil?s: visi palikuonys (descedentai); artimiausieji pagal laipsn?

ascedentai (motina, t?vas, mo?i?t? t.t.); netikri broliai ir seserys ir j?

vaikai; kiti ?alutin?s eil?s giminai?iai.

42. Prievol?s (obligatio) samprata. Prievol?s ?alys.

Prievol? yra toks teisinins santykis, kada vienas subjektas – skolininkas

privalo atlikti kito subjekto – kreditoriaus naudai tam tikr? veiksm? arba

susilaikyti nuo atlikimo, o kreditorius turi teis? reikalauti i?

skolininko, kad jis ?vykdyt? savo pareig?. Pagal XII lenteli? ?statym?

skolininkas atsak? savo asmeniu. Laikui b?gant skolininko asmenin?

atsakomyb? pasikeit? turtine. Respublikos laik-piu prievol? buvo

traktuojama kaip nematerialus daiktas. Prievoli? apsaugai tarnavo ie?kiniai

in personam. Prievol?s objektu gal?jo b?ti ir daiktas. Ta?iau kreditorius

gali j? gr??inti tik i? skolininko. Nuo prievol?s atsiradimo prad?ios

numatytas prievol?s pasibaigimo laikas (?vykdymas). Prievol? grind?iama

?ali? lygyb?s principu. I? prad?i? prievol?s teisin?s pasekm?s lie?ia tik

tuos asmenis, kurie dalyvavo j? nustatant. V?liau imta leisti atstovavim?,

asmen? pasikeitim? prievol?je. Novacija – pasibaigimas pradin?s prievol?s,

kurioje dalyvavo vienas kreditorius, ir suk?rimas naujos prievol?s, kurioje

dalyvauja jau kitas kreditorius. Kitas b?das – cedentas, skirdamas asmen?,

kuriam nor?jo perleisti savo reikalavimo teis?, savo atstovu, ? ie?kinio

formul? ?ra?ydavo i?lyg?, kad visa tai, k? cesionarijus i?ie?kos i?

debitoriaus, jis turi teis? niekam neatsiskaitydamas ?jungti ? savo turt?.

Toks atstovas – procurator in rem suam (?galiotasis savo naudai). J?

santykiai pagr?sti pavedimo sutartimi. Teori?kai R. teis? niekada

nepripa?ino teisi? perleidimo prievol?je. Buvo teikiama tik teismin?

interes? apsauga. Ceduoti buvo leid?iama ne visas teises. Jeigu reik?jo

pradin? skolinink? pakeisti nauju, buvo reikalaujama kreditoriaus sutikimo.

Prievoli? pus?se gali b?ti vienas ra daugiau asmen?. Vienas skolininkas

arba kreditorius gal?jo b?ti pagrindinis, kitas – ?alutinis. Keletas

kreditori? ar debitori? gal?jo tur?ti dalin? arba solidarin? teis? arba

pareig?.

43. Prievoli? atsiradimo pagrindai. Prievoli? r??ys.

Du pagrindiniai prievoli? atsiradimo pagrindai: sutartys (contractus) ir

teis?s pa?eidimai (delicta). V?liau atsirado prievol?s, kurios buvo

kilusios ne i? sutar?i? ir ne i? delikt?. Buvo vadinamos prievol?s tarsi i?

sutarties ir tarsi i? delikt?. Sutartys – svarbiausias prievoli? ?altinis.

Tai tam tikras dviej? ar daugiau subjekt? susitarimas. Pereinam?ja

sutarties forma senojoje rom?n? teis?je buvo paskolos sutartis – nexum,

aktas analogi?kas mancipacijai, sudaromas dalyvaujant 5 liudytojams ir

sv?r?jui, jos formuluot?je jau yra sankcija. Stipuliacijos sutartis

atsirado III a.pr.m.e. Stipulatio – ?odinis susitarimas klausimo ir

atsakymo forma. Laikui b?gant, vis didesnis d?mesys kreipiamas ? ?ali?

vidin? vali?, skolininkas buvo atlaisvintas nuo asmenin?s atsakomyb?s,

atsak? turtu, sutartis prad?jo dalinti ? contractus (teis?s pripa?intos,

ie?kiniu garantuotos sutartys) ir pacta (susitarimai, neatitinkantys joki?

sutar?i? tip? ir d?lto neturintys teisin?s galios). 4 prievoli? i? sutar?i?

tipai: a) jei prievolei atsirasti pakanka vien ?ali? susitarimo

(konsensualin? sutartis); b) jei i? daikto perdavimo (realin? sutartis); c)

jei prievol? atsiranda i?tarus ?odin? formul? (verbalin?); d) jei nustatyta

ra?ytin? forma (literalin?). Bevard?s sutartys – kurios neatitiko joki?

tip?. Respublikinio laikotarpio sutartys buvo vadinamos imperatyvin?s

teis?s sutartimis – formalizmas jas lyd?jo visuomet. Dauguma realini? ir

konsensualini? sutar?i? priklaus? geros s??in?s sutar?i? r??iai. Sutartys

dar buvo skirstomos ? viena?ales ir dvi?ales. Sinalagmatin?s – dvi?al?s,

kuriose ?alys turi pri?in?s lygiavertes prievoles (pirkimas-pardavimas).

44. Sutar?i? galiojimo s?lygos.

Tam, kad sutartis galiot?, pagrindiniai jos elementai turi atitikti tam

tikrus reikalavimus. Pagrindiniai elementai: sutarties dalykas, pagrindas

ir ?ali? valia bei jos i?rei?kimo b?das. Dalykas – k? debitorius

?sipareigoja atlikti ir ko kreditorius turi teis? reikalauti i? jo. Dalykas

turi atitikti 4 s?lygas: a) juo negali b?ti veiksmas prie?taraujantis

teisei ir geriems papro?iams; b) jis turi b?ti ?manomas ?vykdyti; c) jis

turi tenkinti kreditoriaus interesus; d) jis turi b?ti ?sipareigojimas

kreditoriui, bet ne kitam asmeniui, ir pasi?ad?ti turi debitorius, o ne

kitas asmuo. Prievol?s pagrindas – artimiausias betarpi?kas tikslas, d?l

kurio sudaryta sutartis. Klasikin?je teis?je, jei sutarties pagrindas yra

netinkamas arba liko ne?vykdytas, prievol? buvo laikoma negaliojan?ia.

Sutartys, kuri? galiojimas priklaus? nuo j? pagrindo tinkamumo, vadinamos

kauzalin?mis. ?ali? valia ir jos i?rei?kimo b?dai – kadangi sutartis yra

?ali? susitarimas, negali b?ti sutarties be ?ali? valios sutapimo. D?l

valios yd? sutartis negalioja ?iais atvejais: 1. kai yra vien debitoriaus

?sipareigojimas, bet n?ra kreditoriaus sutikimo, i?skyrus votum – pa?adas

dviems, kuris galioja savaime – ir pollicitatio – pa?adas miestui, jei buvo

padarytas teis?tu pagrindu; 2. kai nesutampa ?ali? valios laikas; 3. kai

sutikimas n?ra rimtas, duotas juokais. Valios i?rei?kimo formos gali b?ti

?vairios. Pagrindin?s: ?odis ir ra?tas. ?ali? valios ir i?rei?kimo

sutapimas: 1) jei abiej? ?ali? valia netikusiai i?reik?ta, tai senoji R.t.

pirmenyb? atiduodavo valios i?rei?kimui; 2) jei valios i?rei?kimas

neatitinka tik vienos ?alies valios, ir kita ?alis apie tai ne?ino, tai ta

taisykl? negali b?ti bes?lygi?kai taikoma. Error (klaida) – subjekto

neteisingas suvokimas aplinkybi?, paskatinusi? j? sudaryti tam tikr?

sandor?. Klaida tur?jo teisin? reik?m?, jeigu suklydimas yra esminis: a)

error in negotio – klaida d?l sutarties esm?s – ji gali ?vykti esant

neformalioms sutartims; b) error in persona – klaida d?l asmens, su kuriuo

sudaroma sutartis, tapatyb?s; c) error in corpore – klaida d?l sutarties

dalyko. 3) asmens valia sutartyje tur?jo b?ti i?reik?ta s?moningai ir

savaranki?kai, laisvai, be i?orin?s neteis?tos ?takos. 4) asmuo turi b?ti

teisnus ir veiksnus. Neesminiai elementai – s?lygos ir terminas.

45. Prievoliu pasibaigimo budai.

Romoje galiojo taisykle: kokiu budu mes istojame i prievole, tokiu ir nuo

jos i?silaisviname. Prievoles pasibaigimas – solutio. Seniausiais laikais

solutio rei?ke skolininko i?laisvinimas i? grandiniu, veliau – nuo

asmenines priklausomybes kreditoriui ir pagaliau prievoles ivykdyma.

Prievoles pasibaigdavo: prievoles ivykdymas – svarbiausias budas. Prievole

galejo ivykdyti ne tik skolininkas, bet ir kitas asmuo, net be skolininko

sutikimo. Ja ivykdyti reikejo kreditoriui arba asmeniui, kuri jis nurodys.

Buvo reikalaujama, kad vykdytojas butu asmuo, turintis teise disponuoti

savo turtu. Ivykdyma priimti galejo tik veiksnus asmuo. Reikalavimai: 1.

Ivykdymas turejo tiksliai atitikti prievoles turini. 2. Jei kreditorius

atsisako priimti prievole arba negali jos priimti del to, kad, pvz.

i?vykes, tai skolininkas gali perduoti skolos suma su procentais depozitan

i izda. 3. Jei debitorius (skolininkas) turi kelias prievoles, tai teise

iskaityti eilini mokejima i ta ar kita skola priklauso skolininkui. 4.

Ivykdymo vieta pripazistama atsakovo gyvenamoji vieta, o ?aliu susitarimu –

Roma. 5.Prievole turi buti ivykdyta laiku. Iskaitymas (compensatio) – jeigu

kreditorius turi reikalavima skolininkui, o skolininkas kreditoriui, tai

esant tam tikroms salygoms ?ie reikalavimai toje dalyje, kurioje vienas

kita padengia, laikomi ivykdytais ir i?ie?kojimui priklauso tik likutis.

Prievoliu iskaitymo salygos, iskaitomi tik: prie?iniai, galiojantieji,

vienaru?iai, subrende, ai?kus reikalavimai. Novacija yra sutartis, kuria

egzistuojanti prievole panaikinama, nustatant vietoj jos nauja prievole.

Atledimas nuo skolos ?aliu susitarimu arba viena?aliu kreditoriaus veiksmu.

Buvo atliekamas imaginaria solutio – tariamas ivykdymas. Tariamojo

prievoles ivykdymo ru?is yra acceptilatio – kreditoriaus zodinis

parei?kimas, kad jis atgavo skola. Skolininko ir kreditoriaus sutapimas

viename asmenyje (confusio) – dazniausia paveldejimo keliu. Prievole

pasibaigia, nesant galimybes ja ivykdyti – jei prievoles dalykas zuvo be

skolininko kaltes, tai fizinis negalimumas ivykdyti prievole. Prievole,

kurios dalykas neimanomas, yra niekine. ?alies mirtis prievoles

nenutrukdavo, nes ipedinis buvo universalus teisiu peremejas. Tik skolos i?

deliktu pasibaigdavo kartu su kaltojo mirtimi.

46. Atsakomybe uz prievoliu pazeidima.

Skolininkas uz prievoles neivykdyma, netinkama ivykdyma ir ivykdymo termino

praleidima atsake nustatyta tvarka. Romos teisininkai i zalos savoka junge

du elementus: a) pozityvius nuostolius,t.y kreditoriaus turetos i?laidos,

jo turto netekimas arba suzalojimas; b) negauta nauda, t.y. kreditoriaus

negautos pajamos, kurias jis butu gaves, jei skolininkas butu ivykdes

prievole. Dazniausiai zalos atlyginimo dydis buvo nustatomas pagal

kreditoriaus interesa. Atlyginami turejo buti tiesioginiai nuostoliai, t.y.

artimiausios juridinio fakto, kuris yra zalos atlyginimo pagrindas,

pasekmes. Skolininkas atsake uz prievoles pazeidima tik esant jo kaltei.

Kalte: tycine (dolus), neatsargumas (culpa). Tycine: sunkiausia kaltes

forma, ?iuo atveju skolininkas visuomet privalo atlyginti zala.

Neatsargumas – skolininkas nenumato savo veiklos pasekmiu, bet turi jas

numatyti.: culpa lata – didelis neatsargumas ir culpa levis – mazas

neatsargumas. Uz culpa lata atsake kaip dolus. Culpa levis sukeldavo

atsakomybe tik tada, jei sutartis buvo sudaryta tik jo interesams arba

abieju ?aliu interesais. Veliau ?ios kaltes formos gavo culpa in abstracto

pavadinima. Culpa in concreto – skolininkas vykdydamas prievole parode

maziau rupestingumo negu savo asmeniniuose reikaluose. Casus

(atsitiktinumas) – aplinkybes, sukelusios prievoles pazeidima be skolininko

kaltes. Skolininkas uz daikto zuvima del nenugalimos jegos atsake tik tuo

atveju, jei iki nenugalimos jegos atsiradimo buvo jo kalte.

47. Verbalines ir literalines sutartys.

Verbalines sutartys: kuriu prievoline galia atsirasdavo i? tam tikros

pasakytos zodines formules. Stipuliacija: sudaroma labai formaliai,

pilieciams -–sponsio, peregrinams – stipulatio. I? pradziu buvo priesaika,

kuria isipareigojes asmuo patvirtindavo savo pazada. Forma labai paprasta.

Reikalavimai: 1. kreditoriaus klausimas ir debitoriaus atsakimas turejo

atitikti tam tikra formule; 2. atsakymas turejo visi?kai atitikti klausima;

3. kad klausimas ir atsakymas butu zodiniai. Stipuliacines prievoles buvo

grieztai viena?ales: kreditorius tik kreditorius, skolininkas –

skolininkas. Tai grieztoji teise. Veliau pradejo sudaryneti ra?ytini

dokumenta – cautio. Sudetingos stipuliacijos formos: galejo dalyvauti ne

tik du, bet ir daugiau asmenu,t.y. buvo leidziamas bendrininkavimas.

Korealinis bendrininkavimas: toks atvejis, kai keli asmenys yra

kreditoriais vienoje prievoleje, ir kiekvienas i? ju turi savaranki?ko

kreditoriaus teise. Visos skolos sumokejimas vienam kreditoriui

panaikindavo kitu reikalavimus. Korealiniai bendrininkai yra lygiateisiai.

Solidarines prievoles: vieno solidarinio ie?kovo parei?kimas nenaikino kitu

kreditoriu teises i ie?kini. Akcesorinis bendrininkavimas: santykiai,

kuriuse asmuo, norintis dalyvauti prievoleje kaip pagrindinis subjektas,

pageidauja pritraukti kita subjekta tik kaip papildoma, pagalbini

bendrininka. ?iuo atveju tokio antrojo subjekto teise arba pareiga bus tik

pagrindinio subjekto teises (pareigos) papildymas (accessorium).

Kreditoriaus puseje – adstipulatio. Skolininko – adpromissio. Liberalines

sutartys. Prievole atsiranda ne i? paprasto susitarimo, o i? ra?ytines

formos susitarimo. Prievoles i? literaliniu sutarciu buvo viena?ales,

formalios ir abstrakcios. Literaline sutartimi galima buvo ivykdyti

novacija, nustatyti nauja prievole, pvz. kredita. Literaline sutartimi

budavo apiforminamos tik pinigines prievoles. Privalumas: ja gali sudaryti

ne vienoje vietoje esancios ?alys, taip pat ir nebyliai. Taikoma tik

romenams.

48. Realines ir konsensualines sutartys.

Realines sutartys: kuriu galiojimui nepakanka paprasto ?aliu susitarymo,

reikalaujama, kad butu fakti?kai perduotas daiktas. 4 ru?ys: paskolos

(mutuum): viena ?alis (kreditorius) duoda kitai ?aliai (skolininkui)

nuosavyben tam tikra suma (kieki) pinigu, o skolininkas isipareigoja,

suejus tam tikram terminui arba kreditoriui pareikalavus, sugrazinti

kreditoriui toki pat kieki pinigu arba tokiu paciu daiktu. Seniausia

sutarciu ru?is. Panaudos sutartis: commodatum -–vienas asmuo – komodantas

perduoda kitam tam tikra daikta laikinam neatlygintinam naudojimui.

Pasaugos sutartis: pagal ja vienas asmuo deponentas perduoda kitam daikta

saugojimui. Ikeitimo sutartis (pignus): viena i? daiktiniu teisiu, taciau

tarp ikaito gavejo ir davejo sukurdavo ir tam tikrus prievolinius

santykius. Konsesualines sutartys: sudaromos paprastu neformaliu

susitarimu. Pirkimas-pardavimas (emptio-venditio): i?kildavo daiktines

nuosavybes teises perdavimo aktas, o susitarimas del daikto pardavimo

jokios reik?mes neturejo. Pagrindiniai elementai: pirkimo-pardavimo dalykas

ir kaina. Sutartis yra dvi?ale. Nuomos sutartis: 1. daiktu nuoma: viena

?alis isipareigoja perduoti daikta naudojimuisi kitai ?aliai, o ?i moketi

nuomos mokesti. 2. darbo jegos samdos sutartis: vienas laisvas zmogus

patenka kito dispozicijon, t.y. uz nustatyta atlyginima tam tikram laikui

parduoda savo darbo jega. 3. rangos sutartis: vienas asmuo isipareigoja uz

nustatyta atlyginima atlikti kito asmens naudai tam tikra darba. Bendroves

sutartis: ukininkavimas bendrai: a) pilnoji, tokiai bendrovei priklause

visas jos nariu turtas, net igytas atsitiktinai; b) ribota bendrove,

priklause tik turtas, igytas bendroves ukines veiklos deka; c) susitarimas,

kuriuo steigiama tam tikrai ekonomines veiklos sriciai; d) laikina

bendrove, vienkartiniams sandoriams. Pavedimo sutartis (mandatum): vienas

asmuo paveda kitam koki nors viena ar kelis veiksmus. Yra neatlygintina.

Bevardes sutartys: prievoles i? ju atsirasdavo tik tada, kada viena i?

?aliu savo prievole ivykdydavo.

49. Kvazi sutartys. Obligationes quasi ex contractu.

Priklausomai nuo prievoliu atsiradimo priezasties jas imta skirstyti i

sutartis ir deliktus. Taciau visi prievoliniai santykiai netilpo i ?ias

savokas. Postklasikiniame laikotarpyje ?ias prievoles imta vadinti

obligationes quasi ex contractu. Ju turini sudare teisetas elgesys, taciau

skirtingai nuo sutarciu, cia nebuvo i?reik?tos abieju ?aliu valios. ?iu

prievoliu atsiradimo pagrindas buvo arba viena?alis sandoris arba kiti

faktai, kuriu negalima laikyti sutartimi. 3 grupes: svetimu reikalu

tvarkimas be igaliojimo (negatorium gestio): atsirasdavo, kai kuris nors

asmuo be kito asmens igaliojimo ir be isipareigojimu savo valia atlikdavo

pastarojo naudai tam tikrus veiksmus. Prievole, atsirandanti i? ?iu

santykiu, buvo prakti?kai tapati prievolei, atsirandanciai i? pavedimo

sutarties, butent i? cia jos quasi-sutartinis pobudis. Negatorium gestio

teisinio santykio atsiradimui turejo buti salygos: a) atlikdamas tam tikrus

veiksmus, gestorius tai daro siekdamas sutvarkyti svetimus reikalus; b)

veiksmu turi buti siekiama pozityvaus tikslo; c) atitinkami veiksmai yra

galimi, kai ju atlikimas neprie?tarauja suinteresuoto asmens valiai ir jei

jis pats negali pasirupinti savo reikalais; d) reikalu tvarkimas

neatlygintinas. Prievoles i? nepagristo praturtejimo (condictio): tais

atvejais, kai asmuo be pakankamo teisinio pagrindo praturtedavo kito asmens

saskaita, tai tokiu budu igytas turtas turejo buti grazintas asmeniui,

kurio saskaita buvo praturteta. Cia yra pana?umas i paskolos sutarti. a)

condictio indebiti – ie?kinys, suteikiamas asmeniui, sumokejusiam

neegzistuojancia skola, sumokejus skola, kuria privalejo sumoketi kitas

asmuo arba, kai skola turejo buti sumoketa kitam asmeniui. Kad ie?kinys

butu patenkintas, reikejo salygu: - asmuo, atliekantis veiksmus, tai dare

manydamas, jog egzistuoja prievole; - priimantis prievole asmuo turejo

manyti, jog prievole tikrai egzistuoja ir kad jis turi teise reikalauti tu

veiksmu atlikimo; - jei praturtejes asmuo veike nesaziningai, jis privalejo

visi?kai atlyginti zala, o jeigu saziningai, tik pacia praturtejimo suma;

b) condictio causa data non secuta – ie?kinys, kuriuo siekiama susigrazinti

turta perduota treciajam asmeniui, tikintis prie?prie?inio veiksmo, kuris

nebuvo atliktas; c) condictio ob iniustam causam – ie?kinys del sugrazinimo

turto, perduoto turint istatymui ar moralei prie?inga tiksla. Bendrija

(communio): Communio galejo susikurti atsitiktinai arba siekiant tam tikro

tikslo. Tokia turtine bendrija sukeldavo ne tik turtinius, bet ir

prievolinius santykius tarp bendrasavininku.

50. Prievoles i? deliktu ir tarytum i? deliktu (obligationes quasi ex

delicto)

Delicta privata – veiklos, pazeidziancios atskiro asmens ar asmenu grupes

interesus. Deliktas sukeldavo ne bausme, o prievole sumoketi

nukentejusiajam bauda arba bent atlyginti nuostolius. Kiekvienas deliktas

turejo tris elementus: objektyvi zala asmeniui; asmens, ivykdziusio

delikta, kalte; objektyvioji teise turejo atlikta veikla pripazinti

deliktu. Romenai nesuformavo bendros deliktu savokos, o nustate konkrecias

ju ru?is: 1. Furtum (vagyste) – tycinis daikto, jo valdymo ar naudojimo

paemimas turint tiksla gauti nauda. 2. Iniuria (asmenine skriauda) –

membrum ruptum – suzalojimas, sukeles dalies kuno netekima; os fractum –

vidaus kaulu suzalojimas; veiksmai, kuriais yra pazeidziama kuno

neliecianybe. 3. Damnum iniuria datum (neteisetas svetimo daikto

sugadinimas) – reikalavimai: a) zala turejo atsirasti del tiesioginio

poveikio daiktui; b) daiktas turejo buti realiai sugadintas; c) zala turejo

atsirasti del veiksmu; d) zala turejo atsirasti del prie?ingu teisei

veiksmu. Pretorineje teiseje buvo garantuojamas prakti?kai bet kokios

zalos, padarytos tycia svetimam daiktui, atlyginimas. 4. Pretorines teises

deliktai – rapina (ple?imas); metus (grasinimas), dolus (apgaule). ?i

sistema buvo kurta ne remiantis principu ir delikto savoka, bet atskirais

ju tipais. Vis delto, deka actio doli ir actio in factum romenu teise

visi?kai patenkino savo visuomenes poreikius. Obligationes quasi ex delicto

– prievoles, kilusios i? teisei prie?ingu veiksmu, nepatekusiu i deliktu

sara?a. Pagrindines ru?ys: a) iudex litem suam fecit (teisejas padaro

procesa savu) – teisejo atsakomybe uz neteisinga savo pareigu atlikima, kai

del to buvo padaryta materiali zala vienai i? ginco ?aliu. Ie?kini turejo

teise pareik?ti ?alis, kuriai buvo padaryta zala, o jo tikslas – pilnas

zalos atlyginimas; b) actio de effusis et defectis – jei i? namo budavo kas

nors i?pilama ar i?metama ir del to treciajam asmeniui atsirasdavo zala, uz

ja atsakydavo ?io namo savininkas; c) actio de positis et suspensis – bet

kuriam asmeniui, turinciam procesini veiksnuma, pretorius suteikdavo actio

popularis, namo, prie kurio budavo kas nors blogai pastatyta ar pakabinta,

?eimininko atzvilgiu; d) atsakomybe nautarum (laivo savininko), cauponum

(vie?bucio savininko), stabularum (nakvynes namu ?eimininko) uz savo tarnu

apgaules ir vagystes. ?iuo atveju nukentejusiems asmenims buvo i?ie?koma

dviguba daikto verte.

Страницы: 1, 2, 3, 4