| |||||
МЕНЮ
| Римское частное правоgimin?ms. Pretoriaus ediktas nustat? 4 ?aukiam? paveld?ti ?p?dini? eiles: unde liberi (visi sui pagal ius civile emancipati); unde legitimi, unde cognati (visi kraujo giminai?iai); unde vir aut uxor (mirusiojo sutuoktinis). 3 – Justiniano sistema (r?m?si tik kognatine giminyste) – ?aukiami paveld?ti visi vyri?kosios ir moteri?kos gimin?s kognatai. 4 eil?s: visi palikuonys (descedentai); artimiausieji pagal laipsn? ascedentai (motina, t?vas, mo?i?t? t.t.); netikri broliai ir seserys ir j? vaikai; kiti ?alutin?s eil?s giminai?iai. 42. Prievol?s (obligatio) samprata. Prievol?s ?alys. Prievol? yra toks teisinins santykis, kada vienas subjektas – skolininkas privalo atlikti kito subjekto – kreditoriaus naudai tam tikr? veiksm? arba susilaikyti nuo atlikimo, o kreditorius turi teis? reikalauti i? skolininko, kad jis ?vykdyt? savo pareig?. Pagal XII lenteli? ?statym? skolininkas atsak? savo asmeniu. Laikui b?gant skolininko asmenin? atsakomyb? pasikeit? turtine. Respublikos laik-piu prievol? buvo traktuojama kaip nematerialus daiktas. Prievoli? apsaugai tarnavo ie?kiniai in personam. Prievol?s objektu gal?jo b?ti ir daiktas. Ta?iau kreditorius gali j? gr??inti tik i? skolininko. Nuo prievol?s atsiradimo prad?ios numatytas prievol?s pasibaigimo laikas (?vykdymas). Prievol? grind?iama ?ali? lygyb?s principu. I? prad?i? prievol?s teisin?s pasekm?s lie?ia tik tuos asmenis, kurie dalyvavo j? nustatant. V?liau imta leisti atstovavim?, asmen? pasikeitim? prievol?je. Novacija – pasibaigimas pradin?s prievol?s, kurioje dalyvavo vienas kreditorius, ir suk?rimas naujos prievol?s, kurioje dalyvauja jau kitas kreditorius. Kitas b?das – cedentas, skirdamas asmen?, kuriam nor?jo perleisti savo reikalavimo teis?, savo atstovu, ? ie?kinio formul? ?ra?ydavo i?lyg?, kad visa tai, k? cesionarijus i?ie?kos i? debitoriaus, jis turi teis? niekam neatsiskaitydamas ?jungti ? savo turt?. Toks atstovas – procurator in rem suam (?galiotasis savo naudai). J? santykiai pagr?sti pavedimo sutartimi. Teori?kai R. teis? niekada nepripa?ino teisi? perleidimo prievol?je. Buvo teikiama tik teismin? interes? apsauga. Ceduoti buvo leid?iama ne visas teises. Jeigu reik?jo pradin? skolinink? pakeisti nauju, buvo reikalaujama kreditoriaus sutikimo. Prievoli? pus?se gali b?ti vienas ra daugiau asmen?. Vienas skolininkas arba kreditorius gal?jo b?ti pagrindinis, kitas – ?alutinis. Keletas kreditori? ar debitori? gal?jo tur?ti dalin? arba solidarin? teis? arba pareig?. 43. Prievoli? atsiradimo pagrindai. Prievoli? r??ys. Du pagrindiniai prievoli? atsiradimo pagrindai: sutartys (contractus) ir teis?s pa?eidimai (delicta). V?liau atsirado prievol?s, kurios buvo kilusios ne i? sutar?i? ir ne i? delikt?. Buvo vadinamos prievol?s tarsi i? sutarties ir tarsi i? delikt?. Sutartys – svarbiausias prievoli? ?altinis. Tai tam tikras dviej? ar daugiau subjekt? susitarimas. Pereinam?ja sutarties forma senojoje rom?n? teis?je buvo paskolos sutartis – nexum, aktas analogi?kas mancipacijai, sudaromas dalyvaujant 5 liudytojams ir sv?r?jui, jos formuluot?je jau yra sankcija. Stipuliacijos sutartis atsirado III a.pr.m.e. Stipulatio – ?odinis susitarimas klausimo ir atsakymo forma. Laikui b?gant, vis didesnis d?mesys kreipiamas ? ?ali? vidin? vali?, skolininkas buvo atlaisvintas nuo asmenin?s atsakomyb?s, atsak? turtu, sutartis prad?jo dalinti ? contractus (teis?s pripa?intos, ie?kiniu garantuotos sutartys) ir pacta (susitarimai, neatitinkantys joki? sutar?i? tip? ir d?lto neturintys teisin?s galios). 4 prievoli? i? sutar?i? tipai: a) jei prievolei atsirasti pakanka vien ?ali? susitarimo (konsensualin? sutartis); b) jei i? daikto perdavimo (realin? sutartis); c) jei prievol? atsiranda i?tarus ?odin? formul? (verbalin?); d) jei nustatyta ra?ytin? forma (literalin?). Bevard?s sutartys – kurios neatitiko joki? tip?. Respublikinio laikotarpio sutartys buvo vadinamos imperatyvin?s teis?s sutartimis – formalizmas jas lyd?jo visuomet. Dauguma realini? ir konsensualini? sutar?i? priklaus? geros s??in?s sutar?i? r??iai. Sutartys dar buvo skirstomos ? viena?ales ir dvi?ales. Sinalagmatin?s – dvi?al?s, kuriose ?alys turi pri?in?s lygiavertes prievoles (pirkimas-pardavimas). 44. Sutar?i? galiojimo s?lygos. Tam, kad sutartis galiot?, pagrindiniai jos elementai turi atitikti tam tikrus reikalavimus. Pagrindiniai elementai: sutarties dalykas, pagrindas ir ?ali? valia bei jos i?rei?kimo b?das. Dalykas – k? debitorius ?sipareigoja atlikti ir ko kreditorius turi teis? reikalauti i? jo. Dalykas turi atitikti 4 s?lygas: a) juo negali b?ti veiksmas prie?taraujantis teisei ir geriems papro?iams; b) jis turi b?ti ?manomas ?vykdyti; c) jis turi tenkinti kreditoriaus interesus; d) jis turi b?ti ?sipareigojimas kreditoriui, bet ne kitam asmeniui, ir pasi?ad?ti turi debitorius, o ne kitas asmuo. Prievol?s pagrindas – artimiausias betarpi?kas tikslas, d?l kurio sudaryta sutartis. Klasikin?je teis?je, jei sutarties pagrindas yra netinkamas arba liko ne?vykdytas, prievol? buvo laikoma negaliojan?ia. Sutartys, kuri? galiojimas priklaus? nuo j? pagrindo tinkamumo, vadinamos kauzalin?mis. ?ali? valia ir jos i?rei?kimo b?dai – kadangi sutartis yra ?ali? susitarimas, negali b?ti sutarties be ?ali? valios sutapimo. D?l valios yd? sutartis negalioja ?iais atvejais: 1. kai yra vien debitoriaus ?sipareigojimas, bet n?ra kreditoriaus sutikimo, i?skyrus votum – pa?adas dviems, kuris galioja savaime – ir pollicitatio – pa?adas miestui, jei buvo padarytas teis?tu pagrindu; 2. kai nesutampa ?ali? valios laikas; 3. kai sutikimas n?ra rimtas, duotas juokais. Valios i?rei?kimo formos gali b?ti ?vairios. Pagrindin?s: ?odis ir ra?tas. ?ali? valios ir i?rei?kimo sutapimas: 1) jei abiej? ?ali? valia netikusiai i?reik?ta, tai senoji R.t. pirmenyb? atiduodavo valios i?rei?kimui; 2) jei valios i?rei?kimas neatitinka tik vienos ?alies valios, ir kita ?alis apie tai ne?ino, tai ta taisykl? negali b?ti bes?lygi?kai taikoma. Error (klaida) – subjekto neteisingas suvokimas aplinkybi?, paskatinusi? j? sudaryti tam tikr? sandor?. Klaida tur?jo teisin? reik?m?, jeigu suklydimas yra esminis: a) error in negotio – klaida d?l sutarties esm?s – ji gali ?vykti esant neformalioms sutartims; b) error in persona – klaida d?l asmens, su kuriuo sudaroma sutartis, tapatyb?s; c) error in corpore – klaida d?l sutarties dalyko. 3) asmens valia sutartyje tur?jo b?ti i?reik?ta s?moningai ir savaranki?kai, laisvai, be i?orin?s neteis?tos ?takos. 4) asmuo turi b?ti teisnus ir veiksnus. Neesminiai elementai – s?lygos ir terminas. 45. Prievoliu pasibaigimo budai. Romoje galiojo taisykle: kokiu budu mes istojame i prievole, tokiu ir nuo jos i?silaisviname. Prievoles pasibaigimas – solutio. Seniausiais laikais solutio rei?ke skolininko i?laisvinimas i? grandiniu, veliau – nuo asmenines priklausomybes kreditoriui ir pagaliau prievoles ivykdyma. Prievoles pasibaigdavo: prievoles ivykdymas – svarbiausias budas. Prievole galejo ivykdyti ne tik skolininkas, bet ir kitas asmuo, net be skolininko sutikimo. Ja ivykdyti reikejo kreditoriui arba asmeniui, kuri jis nurodys. Buvo reikalaujama, kad vykdytojas butu asmuo, turintis teise disponuoti savo turtu. Ivykdyma priimti galejo tik veiksnus asmuo. Reikalavimai: 1. Ivykdymas turejo tiksliai atitikti prievoles turini. 2. Jei kreditorius atsisako priimti prievole arba negali jos priimti del to, kad, pvz. i?vykes, tai skolininkas gali perduoti skolos suma su procentais depozitan i izda. 3. Jei debitorius (skolininkas) turi kelias prievoles, tai teise iskaityti eilini mokejima i ta ar kita skola priklauso skolininkui. 4. Ivykdymo vieta pripazistama atsakovo gyvenamoji vieta, o ?aliu susitarimu – Roma. 5.Prievole turi buti ivykdyta laiku. Iskaitymas (compensatio) – jeigu kreditorius turi reikalavima skolininkui, o skolininkas kreditoriui, tai esant tam tikroms salygoms ?ie reikalavimai toje dalyje, kurioje vienas kita padengia, laikomi ivykdytais ir i?ie?kojimui priklauso tik likutis. Prievoliu iskaitymo salygos, iskaitomi tik: prie?iniai, galiojantieji, vienaru?iai, subrende, ai?kus reikalavimai. Novacija yra sutartis, kuria egzistuojanti prievole panaikinama, nustatant vietoj jos nauja prievole. Atledimas nuo skolos ?aliu susitarimu arba viena?aliu kreditoriaus veiksmu. Buvo atliekamas imaginaria solutio – tariamas ivykdymas. Tariamojo prievoles ivykdymo ru?is yra acceptilatio – kreditoriaus zodinis parei?kimas, kad jis atgavo skola. Skolininko ir kreditoriaus sutapimas viename asmenyje (confusio) – dazniausia paveldejimo keliu. Prievole pasibaigia, nesant galimybes ja ivykdyti – jei prievoles dalykas zuvo be skolininko kaltes, tai fizinis negalimumas ivykdyti prievole. Prievole, kurios dalykas neimanomas, yra niekine. ?alies mirtis prievoles nenutrukdavo, nes ipedinis buvo universalus teisiu peremejas. Tik skolos i? deliktu pasibaigdavo kartu su kaltojo mirtimi. 46. Atsakomybe uz prievoliu pazeidima. Skolininkas uz prievoles neivykdyma, netinkama ivykdyma ir ivykdymo termino praleidima atsake nustatyta tvarka. Romos teisininkai i zalos savoka junge du elementus: a) pozityvius nuostolius,t.y kreditoriaus turetos i?laidos, jo turto netekimas arba suzalojimas; b) negauta nauda, t.y. kreditoriaus negautos pajamos, kurias jis butu gaves, jei skolininkas butu ivykdes prievole. Dazniausiai zalos atlyginimo dydis buvo nustatomas pagal kreditoriaus interesa. Atlyginami turejo buti tiesioginiai nuostoliai, t.y. artimiausios juridinio fakto, kuris yra zalos atlyginimo pagrindas, pasekmes. Skolininkas atsake uz prievoles pazeidima tik esant jo kaltei. Kalte: tycine (dolus), neatsargumas (culpa). Tycine: sunkiausia kaltes forma, ?iuo atveju skolininkas visuomet privalo atlyginti zala. Neatsargumas – skolininkas nenumato savo veiklos pasekmiu, bet turi jas numatyti.: culpa lata – didelis neatsargumas ir culpa levis – mazas neatsargumas. Uz culpa lata atsake kaip dolus. Culpa levis sukeldavo atsakomybe tik tada, jei sutartis buvo sudaryta tik jo interesams arba abieju ?aliu interesais. Veliau ?ios kaltes formos gavo culpa in abstracto pavadinima. Culpa in concreto – skolininkas vykdydamas prievole parode maziau rupestingumo negu savo asmeniniuose reikaluose. Casus (atsitiktinumas) – aplinkybes, sukelusios prievoles pazeidima be skolininko kaltes. Skolininkas uz daikto zuvima del nenugalimos jegos atsake tik tuo atveju, jei iki nenugalimos jegos atsiradimo buvo jo kalte. 47. Verbalines ir literalines sutartys. Verbalines sutartys: kuriu prievoline galia atsirasdavo i? tam tikros pasakytos zodines formules. Stipuliacija: sudaroma labai formaliai, pilieciams -–sponsio, peregrinams – stipulatio. I? pradziu buvo priesaika, kuria isipareigojes asmuo patvirtindavo savo pazada. Forma labai paprasta. Reikalavimai: 1. kreditoriaus klausimas ir debitoriaus atsakimas turejo atitikti tam tikra formule; 2. atsakymas turejo visi?kai atitikti klausima; 3. kad klausimas ir atsakymas butu zodiniai. Stipuliacines prievoles buvo grieztai viena?ales: kreditorius tik kreditorius, skolininkas – skolininkas. Tai grieztoji teise. Veliau pradejo sudaryneti ra?ytini dokumenta – cautio. Sudetingos stipuliacijos formos: galejo dalyvauti ne tik du, bet ir daugiau asmenu,t.y. buvo leidziamas bendrininkavimas. Korealinis bendrininkavimas: toks atvejis, kai keli asmenys yra kreditoriais vienoje prievoleje, ir kiekvienas i? ju turi savaranki?ko kreditoriaus teise. Visos skolos sumokejimas vienam kreditoriui panaikindavo kitu reikalavimus. Korealiniai bendrininkai yra lygiateisiai. Solidarines prievoles: vieno solidarinio ie?kovo parei?kimas nenaikino kitu kreditoriu teises i ie?kini. Akcesorinis bendrininkavimas: santykiai, kuriuse asmuo, norintis dalyvauti prievoleje kaip pagrindinis subjektas, pageidauja pritraukti kita subjekta tik kaip papildoma, pagalbini bendrininka. ?iuo atveju tokio antrojo subjekto teise arba pareiga bus tik pagrindinio subjekto teises (pareigos) papildymas (accessorium). Kreditoriaus puseje – adstipulatio. Skolininko – adpromissio. Liberalines sutartys. Prievole atsiranda ne i? paprasto susitarimo, o i? ra?ytines formos susitarimo. Prievoles i? literaliniu sutarciu buvo viena?ales, formalios ir abstrakcios. Literaline sutartimi galima buvo ivykdyti novacija, nustatyti nauja prievole, pvz. kredita. Literaline sutartimi budavo apiforminamos tik pinigines prievoles. Privalumas: ja gali sudaryti ne vienoje vietoje esancios ?alys, taip pat ir nebyliai. Taikoma tik romenams. 48. Realines ir konsensualines sutartys. Realines sutartys: kuriu galiojimui nepakanka paprasto ?aliu susitarymo, reikalaujama, kad butu fakti?kai perduotas daiktas. 4 ru?ys: paskolos (mutuum): viena ?alis (kreditorius) duoda kitai ?aliai (skolininkui) nuosavyben tam tikra suma (kieki) pinigu, o skolininkas isipareigoja, suejus tam tikram terminui arba kreditoriui pareikalavus, sugrazinti kreditoriui toki pat kieki pinigu arba tokiu paciu daiktu. Seniausia sutarciu ru?is. Panaudos sutartis: commodatum -–vienas asmuo – komodantas perduoda kitam tam tikra daikta laikinam neatlygintinam naudojimui. Pasaugos sutartis: pagal ja vienas asmuo deponentas perduoda kitam daikta saugojimui. Ikeitimo sutartis (pignus): viena i? daiktiniu teisiu, taciau tarp ikaito gavejo ir davejo sukurdavo ir tam tikrus prievolinius santykius. Konsesualines sutartys: sudaromos paprastu neformaliu susitarimu. Pirkimas-pardavimas (emptio-venditio): i?kildavo daiktines nuosavybes teises perdavimo aktas, o susitarimas del daikto pardavimo jokios reik?mes neturejo. Pagrindiniai elementai: pirkimo-pardavimo dalykas ir kaina. Sutartis yra dvi?ale. Nuomos sutartis: 1. daiktu nuoma: viena ?alis isipareigoja perduoti daikta naudojimuisi kitai ?aliai, o ?i moketi nuomos mokesti. 2. darbo jegos samdos sutartis: vienas laisvas zmogus patenka kito dispozicijon, t.y. uz nustatyta atlyginima tam tikram laikui parduoda savo darbo jega. 3. rangos sutartis: vienas asmuo isipareigoja uz nustatyta atlyginima atlikti kito asmens naudai tam tikra darba. Bendroves sutartis: ukininkavimas bendrai: a) pilnoji, tokiai bendrovei priklause visas jos nariu turtas, net igytas atsitiktinai; b) ribota bendrove, priklause tik turtas, igytas bendroves ukines veiklos deka; c) susitarimas, kuriuo steigiama tam tikrai ekonomines veiklos sriciai; d) laikina bendrove, vienkartiniams sandoriams. Pavedimo sutartis (mandatum): vienas asmuo paveda kitam koki nors viena ar kelis veiksmus. Yra neatlygintina. Bevardes sutartys: prievoles i? ju atsirasdavo tik tada, kada viena i? ?aliu savo prievole ivykdydavo. 49. Kvazi sutartys. Obligationes quasi ex contractu. Priklausomai nuo prievoliu atsiradimo priezasties jas imta skirstyti i sutartis ir deliktus. Taciau visi prievoliniai santykiai netilpo i ?ias savokas. Postklasikiniame laikotarpyje ?ias prievoles imta vadinti obligationes quasi ex contractu. Ju turini sudare teisetas elgesys, taciau skirtingai nuo sutarciu, cia nebuvo i?reik?tos abieju ?aliu valios. ?iu prievoliu atsiradimo pagrindas buvo arba viena?alis sandoris arba kiti faktai, kuriu negalima laikyti sutartimi. 3 grupes: svetimu reikalu tvarkimas be igaliojimo (negatorium gestio): atsirasdavo, kai kuris nors asmuo be kito asmens igaliojimo ir be isipareigojimu savo valia atlikdavo pastarojo naudai tam tikrus veiksmus. Prievole, atsirandanti i? ?iu santykiu, buvo prakti?kai tapati prievolei, atsirandanciai i? pavedimo sutarties, butent i? cia jos quasi-sutartinis pobudis. Negatorium gestio teisinio santykio atsiradimui turejo buti salygos: a) atlikdamas tam tikrus veiksmus, gestorius tai daro siekdamas sutvarkyti svetimus reikalus; b) veiksmu turi buti siekiama pozityvaus tikslo; c) atitinkami veiksmai yra galimi, kai ju atlikimas neprie?tarauja suinteresuoto asmens valiai ir jei jis pats negali pasirupinti savo reikalais; d) reikalu tvarkimas neatlygintinas. Prievoles i? nepagristo praturtejimo (condictio): tais atvejais, kai asmuo be pakankamo teisinio pagrindo praturtedavo kito asmens saskaita, tai tokiu budu igytas turtas turejo buti grazintas asmeniui, kurio saskaita buvo praturteta. Cia yra pana?umas i paskolos sutarti. a) condictio indebiti – ie?kinys, suteikiamas asmeniui, sumokejusiam neegzistuojancia skola, sumokejus skola, kuria privalejo sumoketi kitas asmuo arba, kai skola turejo buti sumoketa kitam asmeniui. Kad ie?kinys butu patenkintas, reikejo salygu: - asmuo, atliekantis veiksmus, tai dare manydamas, jog egzistuoja prievole; - priimantis prievole asmuo turejo manyti, jog prievole tikrai egzistuoja ir kad jis turi teise reikalauti tu veiksmu atlikimo; - jei praturtejes asmuo veike nesaziningai, jis privalejo visi?kai atlyginti zala, o jeigu saziningai, tik pacia praturtejimo suma; b) condictio causa data non secuta – ie?kinys, kuriuo siekiama susigrazinti turta perduota treciajam asmeniui, tikintis prie?prie?inio veiksmo, kuris nebuvo atliktas; c) condictio ob iniustam causam – ie?kinys del sugrazinimo turto, perduoto turint istatymui ar moralei prie?inga tiksla. Bendrija (communio): Communio galejo susikurti atsitiktinai arba siekiant tam tikro tikslo. Tokia turtine bendrija sukeldavo ne tik turtinius, bet ir prievolinius santykius tarp bendrasavininku. 50. Prievoles i? deliktu ir tarytum i? deliktu (obligationes quasi ex delicto) Delicta privata – veiklos, pazeidziancios atskiro asmens ar asmenu grupes interesus. Deliktas sukeldavo ne bausme, o prievole sumoketi nukentejusiajam bauda arba bent atlyginti nuostolius. Kiekvienas deliktas turejo tris elementus: objektyvi zala asmeniui; asmens, ivykdziusio delikta, kalte; objektyvioji teise turejo atlikta veikla pripazinti deliktu. Romenai nesuformavo bendros deliktu savokos, o nustate konkrecias ju ru?is: 1. Furtum (vagyste) – tycinis daikto, jo valdymo ar naudojimo paemimas turint tiksla gauti nauda. 2. Iniuria (asmenine skriauda) – membrum ruptum – suzalojimas, sukeles dalies kuno netekima; os fractum – vidaus kaulu suzalojimas; veiksmai, kuriais yra pazeidziama kuno neliecianybe. 3. Damnum iniuria datum (neteisetas svetimo daikto sugadinimas) – reikalavimai: a) zala turejo atsirasti del tiesioginio poveikio daiktui; b) daiktas turejo buti realiai sugadintas; c) zala turejo atsirasti del veiksmu; d) zala turejo atsirasti del prie?ingu teisei veiksmu. Pretorineje teiseje buvo garantuojamas prakti?kai bet kokios zalos, padarytos tycia svetimam daiktui, atlyginimas. 4. Pretorines teises deliktai – rapina (ple?imas); metus (grasinimas), dolus (apgaule). ?i sistema buvo kurta ne remiantis principu ir delikto savoka, bet atskirais ju tipais. Vis delto, deka actio doli ir actio in factum romenu teise visi?kai patenkino savo visuomenes poreikius. Obligationes quasi ex delicto – prievoles, kilusios i? teisei prie?ingu veiksmu, nepatekusiu i deliktu sara?a. Pagrindines ru?ys: a) iudex litem suam fecit (teisejas padaro procesa savu) – teisejo atsakomybe uz neteisinga savo pareigu atlikima, kai del to buvo padaryta materiali zala vienai i? ginco ?aliu. Ie?kini turejo teise pareik?ti ?alis, kuriai buvo padaryta zala, o jo tikslas – pilnas zalos atlyginimas; b) actio de effusis et defectis – jei i? namo budavo kas nors i?pilama ar i?metama ir del to treciajam asmeniui atsirasdavo zala, uz ja atsakydavo ?io namo savininkas; c) actio de positis et suspensis – bet kuriam asmeniui, turinciam procesini veiksnuma, pretorius suteikdavo actio popularis, namo, prie kurio budavo kas nors blogai pastatyta ar pakabinta, ?eimininko atzvilgiu; d) atsakomybe nautarum (laivo savininko), cauponum (vie?bucio savininko), stabularum (nakvynes namu ?eimininko) uz savo tarnu apgaules ir vagystes. ?iuo atveju nukentejusiems asmenims buvo i?ie?koma dviguba daikto verte. |
ИНТЕРЕСНОЕ | |||
|