Римское частное право

detentoriui tam tikra daikta, pastarasis pradeda ji valdyti, kai abi ?alys

del to susitaria.

b) Constitutum possessorium. Asmuo igyja valdyma be perdavimo akto, vien

remiantis valios i?rei?kimu, jei daikto valdytojas parei?kia esas pasiryzes

perduoti ?iam asmeniui daikta, taciau pats likti detendoriumi.

4) Sugebejimas igyti valdyma. ?iai faktiniai busenai uzteko ir mazesnes

valios, todel globotinis vaikas iki 7 metu galejo ir be globejo igyti

valdyma, jei jis pakankamai suprato savo veiksmu reik?me. Asmenys, kurie

buvo kieno nors valdzioje, negalejo savaranki?kai igyti turtiniu teisiu.

4) Valdymo igijimas per tarpininkus. Klasikine teise i? esmes nepripazino

valdymo igijimo per tarpininkus. Kiek veliau teise numate tam tikras

i?imtis prokuratoriaus naudai, o Justinianas jau i? esmes leido.

4) Valdymo praradimas. Galiojo taisykle, jog valdymas egzistuoja tol, kol

valdytojas veikia daikta taip, kaip jis veiktu igijes nuosavybes teise.

Valdymas prarandamas, kai valdytojas laisva valia arba prie? savo valia

netenka galios vie?patauti daiktui. Tai ivyksta, valdytojas praranda: 1.

corpore (pvz. valdytojas i? baimes atsisako savo zeme atsiimti i?

okupanto); 2. animo, neveiksnus asmuo negali atsisakyti nuo valdymo; 3.

animo et corpore, kai valdytojas perduoda daikta kitam asmeniui, pameta

arba mir?ta. Kilnojamuju daiktu valdymas prarandamas tuo momentu, kai

daikta uzvaldo kitas asmuo, o nekilnojamuju – kai valdytojas suzinojo,

jog daiktas jau yra laikomas kito asmens.

25. Valdymo apsauga

Viena i? pagrindiniu valdymo fakto sukeliamu teisiniu pasekmiu ta, kad ji

gina teise. Svarbiausias valdymo gynimo bruozas R. teiseje buvo tas, kad

byloje del valdymo ne tik nereikejo irodyti teises i gincijamaji daikta,

bet net buvo draudziama gristi savo reikalavimus tokia teise. Tokio

pobudzio byloje buvo butina ir pakankama nustatyti du faktus: a) valdymo

fakta; b) valdymo pazeidimo fakta. Valdymo gynimas, pagristas vien tik

minetu faktu nustatymu, ir buvo vadinamas posesoriniu gynimu. Jo

prie?ingybe buvo petitorinis procesas, kuriame buvo reikalaujama irodyti

asmens teise i gincijama daikta. Valdymas buvo ginamas ne ie?kiniais, o

posesoriniais interdiktais, kurie buvo salyginiai magistratu isakymai.

Interdiktai: 1. Interdictum retinendae possessionis: a) interdictum utribi

buvo duodamas kilnojamuju daiktu valdymui apsaugoti. Juo galejo naudotis

tirk daikto valdytojas, kurio valdymui buvo trukdoma, tiek ir valdytojas,

kuris valdyma apskritai prarado. Valdymas turejo buti ne ydingas.b)

interdictum uti possidetis buvo skirtas valdymui nekilnojamiesiems daiktams

apsaugoti. Ydingo valdymo atveju interdikto pagalba daiktas galejo buti

atimtas i? faktinio valdytojo. 2. Interdictum recoperendae possesionis: a)

interdictum unde vi buvo taikomas tik nekilnojamuju daiktu atzvilgiu, jei

i? valdytojo valdymas buvo atimtas jega. b) interdiktas de vi armata buvo

ginamas asmuo, i? kurio valdyma daiktui vieneriu metu senaties terminas,

?iam interdiktui jis apskritai nebuvo taikomas. c) interdiktas de precario

buvo paduodamas asmens, kuriam daiktas buvo atiduotas naudotis iki

pareikalavimo, atzvilgiu. 3) Interdiktas adibiscendae possessionis:

interdictum Salvianum ir interdictum guorum bonarum. ?ie interdiktai buvo

ne tiek posesorinio, kiek petitorinio pobudzio, kadangi jais buvo siekiama

ne apginti, bet igyti valdyma, kurio anksciau nebuvo.

26. Nuosavybes savoka ir ru?ys.

Pagrindine daiktine teise yra nuosavybes teise (dominium, proprietas), kuri

buvo vienintele pilna daiktine teise. Nuosavybe suteikia galimybe

savininkui daryti su materialiniu daiktu viska, ko nedraudzia teise. Pagal

ius civile savininkas galejo buti tik R. pilietis – kviritas, todel ir pati

nuosavybe buvo vadinama kviritine. Augant prekinei apyvartai pasitaikydavo

nemazai atveju, kad perleidziant nuosavybe i res mancipi buvo i?vengiama

formaliu veiksmu ir apsiribojama neformalia tradicija. ?iais atvejais

igijejas igaudavo tik valdymo teise, tik praejus igyjamosios senaties

terminui, ji galejo peraugti i kviritine nuosavybe. Jei i? valdytojo buvo

atimamas daiktas, jis galejo pareik?ti ie?kini, jo formuleje buvo daroma

prielaida, kad ie?kovas valde gincijama daikta visa butina igyjamosios

senaties laikotarpi. Toks valdymas buvo apibreziamas kaip bonitarine arba

pretorine nuosavybe. Peregrinu nuosavybe gyne ju teisines sistemos.

Peregrinu nuosavybe, kaip atskira teisine kategorija, i?nyko po to, kai

Karakula 212m. prakti?kai visiems R. imperijos gyventojams suteike

pilietybe. Bendroji nuosavybe: pagal R.t. daiktas galejo priklausyti ne

vienam, bet keliems asmenims, kurie ji valdydavo bendrai. Kiekvienas

bendrasavininkas turejo teise laisvai disponuoti savo dalimi ir

proporcingai turimai daliai, gaudavo nauda bei privalejo vykdyti daiktui

uzdetas ivairias prievoles.

27. Nuosavybes teises ry?ys su daiktine teise.

Daiktine teise yra asmens juridinis vie?patavimas daiktui. Pats

vie?patavimas gali buti ivairaus laipsnio ir pobudzio, todel daiktines

teises nera vienodos. Pagrindine daiktine teise yra nuosavybes teise, kuri

tarp egzistavusiu penkiu buvo vienintele pilna daiktine teise. Visos kitos

buvo ribotos. Nuosavybes teise apskritai yra viena i? pagrindiniu teisiu.

Romenu teiseje nuosavybe praejo labai ilga evoliucijos kelia, taciau

galiausiai ji susiformavo kaip subjektine teise, kuri tam tikra prasme net

nuleme visos teisines sistemos pobudi. Nuosavybe, kaip teisine institucija,

yra istorine kategorija. Pagal daugeli valstybes kilmes teoriju valstybe

kaip tik del to ir atsirado, kad apsaugotu ?ia pagrindine teise.

28. Nuosavybes teises turinys. Ius utendi, ius fruendi, ius obutendi.

Nuosavybes teise, romenu supratimu, viena vertus, nurodo tos teises

subjektui laisves ribas (pozityvioji nuosavybes teises funkcija), kita

vertus, yra jos laisves garantas (negatyvioji nuosavybes teises funkcija,

kuri pa?alina galimybe tretiems asmenims ki?tis i svetima nuosavybe). Jau

viduramziais buvo bandymu nuosavybes teises turinio elementus suskirstyti i

pagrindinius ir papildomus. Pagrindiniai – disponavimo, atgavimo teise;

papildomi – naudojimosi teise, daikto turejimo teise, taip pat teise

surinkti ir naudotis jo vaisiais (ius possidendi, utendi et fruendi). Ius

utendi et fruendi rei?kia, kad savininkas gali daiktu naudotis bei surinkti

jo duodamus vaisius. Jis taip pat gali daikta suvartoti ar sunaikinti (ius

abutendi). R. civilineje teiseje galiojo principas, jog daikto vaisiai, nuo

ju atskyrimo nuo motininio daikto momento, tapdavo motininio daikto

savininko nuosavybe (separatio). Ius possidendi rei?kia to daikto tur?jimo

teis?, bet ne jo valdymo fakt?. Vadinasi, savininkui praradus faktin?

valdym?, nebuvo prarandama nuosavyb?, o drauge ir ius possidendi. Savo

teises savininkas gal?jo ?gyvendinti pretorini? procesini? priemoni?

pagalba, reikalaujant i?duoti jam priklausant? daikt?. Ius disponendi - tai

teisinio disponavimo daiktu galimyb?. Tai rei?kia, kad savininkas gal?jo

jam priklausant? daikt? parduoti, dovanoti ir t.t. Savininkas, prarad?s bet

kuri? i? ?i? teisi?, nenustoja b?ti nuosavyb?s teis?s subjektu. Nuosavyb?

yra vienalyt? ir elastin? teis?, tod?l nenustoja tarnauti jos savininkui

net ir tada, kai jo teis?s d?l ?vairi? apribojim? b?na maksimaliai

suma?intos. Teoriniu po?i?riu nuosavyb? yra neribota teis?. Taigi, teis? -

tai daiktin? ir autonomin? asmens teis? valdyti (naudoti ir disponuoti

materialiu daiktu), kuri i? esm?s yra neribojama, ta?iau tik tiek, kiek ji

nepa?eid?ia egzistojan?ios teis?tvarkos.

29. Pirminiai nuosavyb?s teis?s ?gijimo b?dai.

Usucapio (?gyjamoji senatis) - tai nuosavyb?s teis?s ?gijimas tam tikram

daiktui, kuris atsiranda d?l jo valdymo ?statym? nustatytam laikotarpiui.

Usucapio institucijos tikslingum? rom?nai pagrind? b?tinumu panaikinti

teisin?s pad?ties netikrum? daikto nuosavyb?s sferoje. ?iuo b?du gal?jo

pasiremti ir asmenys, kurie ?gijo kok? nors daikt?, nesilaikydami reikiamos

teisin?s formos ir tod?l ne?gijo nuosavyb?s teis?s. Usucapio tur?jo 5

pagrindinius bruo?us: 1) Res habilis - apib?dino objekt?, ? kur? galima

buvo ?gyti nuosavyb?s teis? usucapio b?du; 2) Titulus - valdymui daiktas

tur?jo b?ti ?gytas teis?tai; 3) Fides - valdytojo gera valia, kuri tur?jo

egzistuoti bent daikto u?valdymo momentu; 4) Possessio - tik civilinis

valdymas sukelia nuosavyb?s teis?s atsiradim? usucapio keliu. ?is valdymas

turi b?ti pagr?stas faktiniu daikto valdymu (corpus) ir valia ?? daikt?

pasilikti sau (animus); 5) Tempus - skirtig? daikto valdymo terminai.

Kilnojamuosius daiktus reik?jo valdyti vienerius metus, nekilnojamuosius -

2 metus. Occupatio (u?valdymas) - seniausias b?das, kuris buvo taikomas

?gyjant nuosavyb? ? u?valdyt? niekieno daikt? (res nullius). Rom?n? teis?

res nullius status? pripa?ino ferae bestiae (laukiniai gyvuliai - visi

laukiniai gyvuliai, esantys laisv?je, nepriklausomai nuo to, kam priklaus?

sklypas, kuriame jie gyvena, buvo pripa??stami res nullius), thesaurus

(lobis - vertingi daiktai, kurie taip ilgai buvo pasliepti, jog pasidar?

ne?manoma nustatyti j? savininko), res derelictae (palikti daiktai -

derelikcija -tai atsisakymas nuosavyb?s laisva valia atiduodant kilnojamojo

daikto valdym? ar galutinai paliekant ?em?s sklyp?) ir res hostiles

(daiktai, esantys R. teritorijoje ir priklausantys pilie?iui tos valstyb?s,

su kuria R. prad?jo karo veiksmus). Specificatio (perdirbimas) - nuosavyb?s

teis?s ?gijimo b?das, kuris rei?k? esmin? daikto perdirbim?, ?itaip

sukuriant visi?kai nauj? daikt?. Nuosavyb?s teis?s klausimas sprend?iamas

atsi?velgiant ? tai, ar naujai sukurt? objekt? galima buvo gr??inti ?

pirmyk?t? pad?t?, ar ne. Sujungimas ir sumai?ymas. Accessio ved? prie

nuosavyb?s ?gijimo ?alutiniams daiktams, kurie pastoviam laikui buvo

prijungti prie pagrindini? daikt? ir tuo b?du ekoominiu po?i?riu tapo j?

sud?tine dalimi. ?is procesas vyko prieaugis priklauso pagrindinio daikto

savininkui taisykl?s pagrindu. Confussio (skys?iams) ar commixio (kieti)

b?du sumai?yti daiktai, jei j? negalima buvo atskirti, sudarydavo bendr?

nuosavyb?. Vaisi? ?gijimas - vaisius priklauso motininio daikto savininkui,

kuris nuosavyb?s teis? ? vaisius ?gydavo pirminiu b?du, i?imtis tik

vaisiams siuar?ja prasme. Daikto savininkas, i?nuomodamas savo daikt?,

?galioja nuominink? juo naudotis, tuo momentu, kai nuomininkas savininkui

sutinkant pasiima nuomojamojo daikto vaisius, jis traditio b?du ?gyja

nuosavyb?s teis? ? juos. S??iningas valdytojas ?gyja nuosavyb?s teis? ?

vaisius nuo j? atsiskyrimo momento. Vienintel? buvo s?lyga, kad vaisi?

atsiskirymo momentu subjektas b?t? s??iningas valdytojas.

30. Iрvestiniai nuosavybлs teisлs бgijimo bыdai.

Mancipacija - mancipacijos metu dalyvaudavo svлrлjas, 5 liudytojai, res

mancipi бgijлjas ir daikto savininkas. Labai formalus ir senas. Nuosavybлs

perdavimo mancipatio bыdu objektas buvo tik res mancipi. Рio akto dalyviais

galлjo bыti tik R. pilieиiai. In iure cessio (perleidimas teisme) -

tariamas vindikacinis pocesas, kurio metu perleidлjas buvo atsakovas, o

бgijлjas - ieрkovas. In iure cessio bыdu buvo galima perduoti nuosavybж б

res mancipi ir res nec mancipi. Рiuo bыdu taip pat buvo galima бgyti ar

atsisakyti nuo servitutш bei kitш teisiш, galлjo naudotis tik R. pilieиiai.

Traditio (perdavimas)- рi forma pagimdyta ius gentium ir svarbiausia joje

ne forma, bet tyrinys. Materialus valdymo perdavimo aktas. Sаlygos: daiktas

turлjo bыti faktiрkai perduotas, perleidimo faktа turлjo lydлti perleidлjo

valia perduoti nuosavybж bei priлmлjo valia tа nuosavybж бgyti iusta causa,

turлjo egzistuoti tinkamas teisinis pagrindas. Traditio skyrлsi nuo

mancipatio ir in iure cessio: traditio galima бvykdyti рalims

nedalyvaujant, t.y. per treиiuosius asmenis; jeigu mancipacija ir in iure

cessio, бtepus sаlygas ir terminus, buvo niekinлs, tai traditio - ne.

Negalima perduoti tik servitutш, nes tai res incorporales, jiems negalima

taikyti valdymo; traditio negalлjo padaryti tas, kas nevaldл, arba nelaikл

daikto.

31. Nuosavybлs teisлs gynimas.

Pagrindiniai ieрkiniai, tarnavж savininko nuosavybлs teisлs gynimui R.t.

buvo rei vindicatio (vindikacinis ieрkinys) ir actio negatoria (negatorinis

ieрkinys). Рie ieрkiniai turлjo daiktinб pobыdб, priklausл pretorinлms

gynybos priemonлms. Jeigu daikto savininkas yra ir jo valdytojas, jis

turлjo teisж naudotis posesorine gynyba, kuriа garantavo atitinkami

interdiktai. Rei vindicatio - materialine-teisine prasme vindikacinis

ieрkinys - nevaldanиiojo savininko reikalavimas valdanиiajam nesavininkui

dлl daikto sugrаюinimo.

37. Santuokos sudarymas ir nutraukimas

Dar iki santuokos sudarymo buvo sponsalia (su?ad?tuvi?) institutas. 3

santuokos arba manus ?monai sudarymo b?dai: Confarreatio – religinis aktas.

10 liudytoj?, ?yniai, tik tokioje santuokoje gim? vaikai gal?jo tapti

auk?tais ba?nytiniais pareig?nais; Coemptio – ?monos tariamas pirkimas i?

jos pater familias arba glob?jo. Tai mancipacio. 5 liudytojai ir sv?r?jas

su svarstykl?mis. Usus – faktinis santuokinis gyvenimas 1 metus. ?ie b?dai

– tai cum manus santuokos sudarymui. Klasikiniu periodu sine manu –

vienintel? santuoka. Sudaroma paprastu besituokian?i?j? susitarimu, lydima

kai kuriu buitini? papro?i?. Kad santuoka b?t? teis?ta, reik?jo: 1) am?ius

– vyrams 14 m., moterims – 12 m.; 2) sutikimas sudaryti santuok?; 3) ius

conubii. B?tina teisin? santuokos egzistavimo prielaida yra ta, kad per

vis? santuokos laik? i?likt? tos s?lygos, kurios buvo b?tinos susituokiant.

Paprastai santuoka pasibaigdavo vieno i? sutuoktini? mirtimi. Santuokos

nutraukimo pagrindu pirmiausiai b?davo capitis deminutio. Santuok? cum manu

galima buvo nutraukti vyro arba jo pater familias valia. Santuoka sine manu

gal?jo b?ti nutraukta ne tik abiej? sutuoktini? susitarimu, bet ir vieno

valia. Teisini? pagrind? santuokai nutraukti nereik?jo. I?tuokos principas

– vienas pagrindini? ?eimos princip?. Turtin?s sankcijos – jei kaltas

vyras, jis prarasdavo donatio, jei ?mona – krait?.

38. Sutuoktini? tarpusavio santykiai

Cum manu santuokoje ?mona paklusta vyro vald?iai. Pana?iu ? vindikacin?

ie?kin? vyras gal?jo susigr??inti ?mon?, palikusi? namus, gali ?vairiai

bausti, net u?mu?ti, parduoti vergov?n. ?mona neturi teisnumo. Ji yra savo

vyro ?p?din?, bei savo agnat?. Sine manu ?mona i?saugodavo savo teisin?

status?. Jokios drausmin?s vald?ios vyras neturi. Ji gal?jo sudaryti su

savo vyru turtinius sandorius. Dovanojimas buvo draud?iamas. Kiekvienas i?

sutuoktini? buvo turtiniu at?vilgiu nepriklausomas. Negali vienas kitam

reik?ti negarb?s ie?kini?. Vienas kit? privalo saugoti. I?laikyti ?eim?

buvo vyro pareiga. ?mona ir vaikai gal?jo reikalauti i?laikymo. Santuokos

sudarymo metu vyrui duodamas ypatingas kraitis – dos, j? i? savo turto

i?skirdavo ?mona arba jos pater familias ar glob?jas. ?forminamas specialiu

aktu. Dos tur?jo apsaugoti vyr? nuo i?tuokos ?monos iniciatyva. Donatio –

ikivestuvin?s dovanos ?monai. Lygus dos, kaip ?monos teisi? garantija.

39. T?v? ir vaik? tarpusavio santykiai

T?v? ir vaik? santykius apsprend? patria potestas. R.t. pripa?ino tik t?vo

vald?i? vaikams. Motina ? savo vaikus netur?jo joki? teisi? net ir po jo

mirties. Patekdavo agnato globon. Santuokoje sine manu nebuvo net savo

vaik? agnate. Santyki? pagrindas – teis?ta santuoka ir teis?ta ?eima.

Nesantuokiniai vaikai teisiniu po?i?riu buvo svetimi savo t?vams. V?liau

pripa?ino motinos ir jos gimini? at?vilgi? kognatais. T?vo netur?jo.

Asmenini? santyki? sferoje nuo pater familias priklaus? naujagimio

gyvenimas. Teisini? santyki? sferoje vaikai – personae alieni iuris. T?vas

atsak? u? vaik? deliktus padaryt? ?al?. Laikui b?gant patria potestas

prarado savo patriarchalin? pob?d?. Turtas, kur? s?nus ?gydavo tarnaudamas

kare ar valstybin?je tarnyboje, buvo jo nuosavyb?. V?liau – ir i? motinos

ar jos giminai?i? paveld?tas turtas. R. imperijos pabaigoje i? patria

potestas liko tik ?e??lis. Buvo pripa?intas vaik? turtinis

nepriklausomumas. ?eima jau nebe teisinis vien?tas, bet savaranki?k?

teisini? santyki? subjekt? s?junga. Neteis?tus vaikus galima buvo ?teisinti

legitimatio b?du. Galima buvo ?s?nyti ir svetimus vaikus (arrogatio).

40. Paveld?jimas pagal testament?.

Pagal R.t. testamentas – viena?alis palik?jo paskutini?ja valia paremtas

sandoris, ?vykdytas laikantis nustatyt? formalum?, siekiant paskirti savo

teisi? ir pareig? per?m?j? (?p?din?). Paveld?jimui pagal testament?

teikiama pirmenyb?. Senoji ius civile ?inijo 2 testamento r??is:

testamentum comitiis colatis ir testamentum in procinctu. Pirmasis buvo

tvirtinamas taikos metu du kartus per metus kurij? susirinkimuose. Antrasis

– prie? i?siruo?usius m??iui karius. Abi r??ys buvo pakankamai nepatogios,

tod?l atsirado testamentum per mancipationem. Mancipatio buvo dirbtinai

pritaikytas palik?jo interesams tenkinti. Jis vis? savo turt? perduodavo jo

paties pasirinktam patik?tiniui, kuris ?sipareigodavo ?vykdyti visus

palik?jo patvarkymus d?l turto jo mirties atveju. Ra?ytin? mancipationem

forma labai paplinta. Tur?jo b?ti liudytoj? u?antspauduotas ir pasira?ytas.

Buvo ir vie?ieji testamentai. Reik?jo tam tikr? materialini? s?lyg?.

Testatorius tur?jo tur?ti testamentin? teisnum?. Testamentas tur?jo b?ti

sudarytas certa asmeniui, jei incerta, negaliojo. Viena svarbiausi? s?lyg?

– institutio heredis – vis? palikim? testatorius tur?jo palikti vienam

?p?diniui. Antrojo ?p?dinio paskyrimas. Testatorius gal?jo panaikinti

testament?, sudarydamas nauj?. Palikimas buvo apmokestinamas 5%, per

penkias dienas nuo testatoriaus mirties tur?jo b?ti i?kilmingai atpl??iamas

magistrat? ir paskelbiamas.

41. Paveld?jimas pagal ?statym? (ab intestato)

Jeigu mirusysis nepaliko testamento arba palikto testamento d?l koki? nors

prie?as?i? negalima buvo ?vykdyti, buvo ?aukiami ?p?diniai, turintys teis?

paveld?ti pagal ?statym?. 3 paveld?jimo pagal ?statymus (ab intestato)

sistemos: 1- senosios ius civile paveld?jimas pagal ?statym?, kurios

pagrindas – agnatin? giminyst?. Paveld?jimo teis? priklaus? trij? eili?

gimin?ms: sui heredes, agnati proximi ir gentiles sui heredes – visi

mirusiojo vald?ioje buv? asmenys. Sui heredes teis? paveld?ti laik? savaime

suprantama teise. Ne visi jie buvo vieno giminyst?s laipsnio, tai s?lygojo

palikimo dalijim? kartomis. Nesant ?p?dinio sui heredes, paveld?ti b?davo

?aukiami agnatus proximus – jo broliai ir seserys, motina, jei ji buvo cum

manu santuokoje su mirusiu. Nesant agnat?, buvo ?aukiami gentiles, t.y tos

genties, i? kurios buvo kil?s palik?jas, nariai. Jeigu artimiausi mirusiojo

giminai?iai atsisak? priimti palikim? ar mir?, jis neatitekdavo kitiems

pagal eil? ?p?diniams, tapdavo i?mariniu (? i?d?) arba niekieno. 2 –

Pretorin? paveld?jimo teis?s sistema – sen? ir nauj? paveld?jimo teis?s

nuostat? derinimas. Pretorius savo ediktais ?auk? ir kitus ?p?dinius, ne

pirmos eil?s gimines. Jis suteikia kai kurias paveld?jimo teises kraujo

Страницы: 1, 2, 3, 4