| |||||
МЕНЮ
| Правовое положение иностранцев в Литовской Республике6. yra ?mon?s su u?sienio kapitalu vadovas arba jo ?galiotas atstovas, specialistas, kuris atvyksta paleisti, derinti u?sienyje ?gyti ?rengim? ar mokyti jais dirbti darbuotojus, konsultantas, kuris atvyksta dirbti ne ilgiau kaip 3 m?nesius[15]. Darbo santykiuose u?sienie?iams kaip ir Lietuvos pilie?iams numatyta keturiasde?imties valand? darbo savait?, jiems suteikiamos poilsio dienos, mokamas darbo u?mokestis. Taip pat jie turi vykdyti pareigas, numatytas darbo sutartyje, laikytis vidaus darbo tvarkos taisykli?. Nuolat gyvenantys Lietuvos Respublikoje ir teis?tai dirbantys u?sienie?iai turi teis? ? poils?, sveikatos apsaug?, jie turi visas teises ? socialin? apr?pinim? (pensijas, pa?alpas), kuriomis naudojasi Lietuvos Respublikos pilie?iai. Europos socialin?je chartijoje numatytos sekan?ios socialin?s garantijos u?sienie?iams, teis?tai esantiems pasira?iusi? ?ali? teritorijose. Siekdamos garantuoti, kad b?t? veiksmingai ?gyvendinta teis? ? socialin? apr?pinim?, Susitarian?ios ?alys ?sipareigoja imtis priemoni? sudarant atitinkamus dvi?alius ar daugia?alius susitarimus ar kitais b?dais ir laikantis s?lyg?, i?d?styt? tokiuose susitarimuose, kad b?t? garantuota kit? Susitarian?i? ?ali? pilie?i? vienodos teis?s su savo ?alies pilie?iais ? socialin? apr?pinim?, taip pat i?saugojim? lengvat?, teikiam? pagal socialinio apr?pinimo ?statymus, nepriklausomai nuo asmen?, kurie naudojasi teise ? socialin? apr?pinim?, kilnojimosi Susitarian?i? ?ali? teritorijose. Siekdamos garantuoti, kad b?t? veiksmingai ?gyvendinta teis? ? socialin? param? ir medicinos pagalba, Susitarian?ios ?alys ?sipareigoja garantuoti teis?tai esantiems j? teritorijose kit? Susitarian?i? ?ali? pilie?iams tokiomis pa?iomis kaip ir savo pilie?iams s?lygomis, kad kiekvienas asmuo, kuris neturi pakankamai l??? pragyvenimui ir kuris negali gauti toki? l??? savo pastangomis ar i? kit? ?altini?, ypa? i? socialinio apr?pinimo sistemos teikiam? i?mok?jim?, gaut? pakankam? param?, o susirg?s - prie?i?r?, b?tin? jo sveikatos b?klei[16]. U?sienie?iai, nuolat gyvenantys Lietuvoje, turi vienodas su Lietuvos Respublikos pilie?iais teises ? moksl?, naudotis kult?ros vertyb?mis. Jiems garantuojama teis? naudoti savo gimt?j? kalb?, saugoti ir puoesl?ti savo kult?r? ir tradicijas. Taip pat u?sienie?iai turi ?od?io, spaudos, susirinkim?, miting?, gatv?s eitini? ir demonstracij? laisv?. Realizuodami savo ekonominius, kult?rinius, mokslinius, ekologinius, religinius ir kitokius interesus, jie gali jungtis ? ?vairias draugijas ir organizacijas, jei tai neprie?tarauja t? organizacij? ?statams. Visuomenin? organizacija – tai Lietuvos Respublikos pilie?i? ir (ar) u?sienie?i?, nuolat gyvenan?i? Lietuvos Respublikoje, savanori?kas susivienijimas, sudarytas bendriems nari? poreikiams ir tikslams, kurie n?ra prie?ingi Lietuvos Respublikos Konstitucijai ir ?statymams, tenkinti bei ?gyvendinti[17]. U?sienie?iai, esantis Lietuvos Respublikoje, neprivalo atlikti karin?s tarnybos Lietuvos Respublikos kariuomen?je. Kai kurie Italijos teisininkai praktikai ir teoretikai ?sitikin?, kad pagrindin?mis teis?mis reikia laikyti ne tik Konstitucijoje nurodytas, bet ir joje tiesiogiai nenurodytas teises, kurias galima i?vesti i? Konstitucijos nuostat?, jas pla?iau interpretuojant. Pavyzd?iui, Pranc?zijoje Konstitucin? taryba, tur?dama Konstitucijos norm? ai?kinimo gali?, gali daryti apibendrinam?sias i?vadas. Tod?l “nauja” teis? i?vedama i? Konstitucijos, kuri suprantama kaip tam tikra, pla?iau suvokiama sistema. Tiesiogiai nei?vardintos Konstitucijos tekste pagrindin?s teis?s praple?iamos sekan?iais principais: 1. pagrindin?s teis?s “atpa?inimas”. ?iuo atveju nauja teis? i?vedama i? kit?, Konstitucijos ?tvirtint? pagrindini? teisi?. Ji suvokiama, traktuojama kaip ?i? teisi? padarinys, i?vada. Pavyzd?iui, Portugalijos Konstitucinis teismas, remdamasis Konstitucijoje garantuota s??in?s laisve, konstitucin?s vertyb?s status? suteik? asmens teisei spr?sti, kaip elgtis su jo k?nu po mirties (pavyzd?iui, panaudoti organus transplantacijai). ?i teis? buvo susieta su teis? ? gyvyb? ie teisin?s valstyb?s id?ja. 2. konstitucin?s reik?m?s suteikimas tam tikriems principams ir garantijoms. Pavyzd?iui, ?mogaus ir pilie?io teisi? 11 straipsnio nuostatas d?l min?i? ir po?i?ri? i?rai?kos laisv?s konstitucin? justicija interpretavo kaip numatan?ias konstitucin? pagrind? auk?tojo mokslo nepriklausomyb?s principui. 3. principo nustatymas, remiantis Konstitucijoje ?tvirtint? gretutin?s reik?m?s principu. Pranc?zijos Konstitucijoje 2 ir 3 straisniuose ?tvirtinamas demokratinis principas: “pliralizmo u?tikrinimas yra viena i? demokratijos s?lyg?”, konstitucin?s tarybos 1986 m. rugpj??io 18 d. sprendime nustatytas naujas “?vairi? srovi? egzistavimo socialin?je kult?rin?je plotm?je” principas. 4. principo ar konstitucin?s reik?m?s nuostatos suformulavimas i?skaidant Konstitucijos normose ?tvirtintas teisin?s, socialin?s ar demokratin?s valstyb?s id?jas. Austrijos federalinis kostitucinis teismas 1986 m. gruod?io 11 d. pri?m? nutarim?, kuriame tiesiogiai remiamasi pagrindine teisin?s valstyb?s id?ja kaip principu. Vienu i? teisin?s valstyb?s reikalavim? pripa?intas reikalavimas, kad vis? valstyb?s institucij? priimt? akt? sistema, t.y. visas teis?s akt? ansamblis, b?t? pagr?sta ?statymu ir Konstitucija. 5. sprendimo pri?mimas atsi?velgiant ? pagrindini? teisi? sistem?. Tai yra pagrindin?s teis?s traktuojamos kaip tam tikra sistema ir i? jos egzistavimo daromos atitinkamos i?vados. Pagrindin?s normos yra susijusios, Konstitucijoje – jos vienos “pagrindini? teisi? sistemos” elementai. ?ios sistemos kilme sietina su asmens, kaip nat?ralios b?tyb?s, laisve ir orumu ir kad Konstitucija ?tvirtina tam tikr? vertybi? sistem? kaip pozityvias normas. Tod?l konkre?ios normos konstitucingumas tikrinamas atsi?velgiant ? toki? sistem?[18]. Teis? ? nuosavyb? Taip pat pripa??stama ?mogaus teis? ? nuosavyb?: kiekvienas fizinis ar juridinis asmuo turi teis? disponuoti savo nuosavybe[19]. LR Konstitucijoje ?i teis? nurodoma 23 straipsnyje: nuosavyb? nelie?iama; nuosavyb?s teises saugo ?statymas; nuosavyb? gali b?ti paimama tik ?statymo nustatyta tvarka visuomen?s poreikiams ir teisingai atlyginama[20]. Konstitucinio Teismo 1996 m. baland?io 18 d. nutarime pa?ymima, kad Konstitucijos 23 straipsnio nuostatoje yra suformuluotas konstitucinis priva?ios nuosavyb?s nelie?iamumo principas. Bet 1997m. gegu??s 6 d. LR Konstitucinio Teismo nutarime yra ai?kinimas, kad “nuosavyb?s nelie?iamumo principas netur?s tarptautini? ri b?ti traktuojamas kaip absoliutus”. B?tinyb? riboti savininko teises i?plaukia i? paties asmens veiksm?, sutar?i?, valstyb?s tarptautini? ?sipareigojim?. Tok? apribojim? gali lemti ir turto pob?dis ar svarb?s visuomen?s interesai. Paprastai nuosavyb?s s?voka suprantama kaip tam tikras materialusis turtas, bet ji savo ruo?tu gali b?ti suskirstyta ?: 1. materiali?j?; 2. nemateriali?j?, tai yra intelektualin?. Atk?rus Lietuvos Respublik?, atsirado nema?ai teisini? problem?, susijusi? su intelektualiniu turtu, teis?mis ? t? turt? bei j? apsauga. Tod?l, saugodama ?mogaus teises ? intelektualin? nuosavyb?, Lietuvos Respublika prisijung? prie svarbiausi? tarptautini? konvencij?, susijusi? su intelektualin?s nuosavyb?s apsauga: Pary?iaus konvencija pramoninei nuosavybei apsaugoti, Pasaulin?s intelektualin?s nuosavyb?s organizacijos steigiamoji konvencija, Berno konvencija d?l literat?ros ir meno k?rini? apsaugos[21], taip pat priim? ir specialius ?statymus, tokius kaip LR Patent? ?statymas ir LR Preki? ir paslaug? ?enkl? ?statymas bei LR Civilinio kodekso tam tikri straipsniai. Kilnojimosi laisv? ir garantijos prie? savavali?k? i?siuntim? i? ?alies Reguliuodamas u?sienie?i? atvykimo ir i?vykimo i? Lietuvos Respublikos tvark?, LR ?statymas “D?l u?sienie?i? teisin?s pad?ties”, remdamasis tarptautine praktika, ?tvirtina leidim? sistem?. Tai rei?kia, kad u?sienie?iai gali atvykti ? Lietuvos Respublik? tik gav? Lietuvos diplomatini? atstovybi? ir konsulat? u?sienyje arba kit? ?statym? numatyt? Lietuvos Respublikos organ? viz?, leidim? ar kit? juos atitinkant? dokument? per pasienio kontrol?s punkt?. U?sienietis ne?leid?iamas ? Lietuvos Respublik?, jeigu: 1. neturi galiojan?io kelion?s dokumento, vizos, kai b?tina j? tur?ti; 2. neturi galiojan?io sveikatos draudim? patvirtinan?io dokumento; 3. atsisako pateikti pasienio policijai b?tinus duomenis, patvirtinan?ius asmens tapatyb? ir kelion?s tiksl?; 4. negali pateikti duomen?, patvirtinan?i?, kad turi l???, kuri? reikia pragyventi Lietuvos Respublikoje, gr??ti ? savo valstyb? arba vykti ? kit? valstyb?, ? kuri? turi teis? i?vykti; 5. jam u?drausta atvykti ? Lietuvos Respublik?; 6. jo buvimas Lietuvos Respublikoje kelt? gr?sm? valstyb?s saugumui, vie?ajai tvarkai, gyventoj? sveikatai bei dorovei; 7. paai?k?ja, kad pateikdamas pra?ym? atvykti u?sienietis pateik? apie save tikrov?s neatitinkan?ius duomenis; 8. jis yra padar?s nusikaltim? ?moni?kumui ar vykd? genocid?[22]. U?sienie?iai, esantys Lietuvos Respublikoje, gali laisvai kilnotis ir apsigyventi Lietuvos teritorijoje. U?sienie?iams i?duodami leidimai nuolat ir laikinai apsigyventi Lietuvos Respublikoje. Leidim? i?davimo, keitimo bei panaikinimo tvark? nustato Lietuvos Respublikos Vyriausyb?. Kilnojimosi teis? gali b?ti apribota tik valstyb?s saugumo ir vie?osios tvarkos sumetimais Lietuvos Respublikos ?statym? nustatyta tvarka. Keisdami savo nuolatin? gyvenam?j? viet? Lietuvos Respublikos teritorijoje, u?sienie?iai privalo apie tai nustatyta tvarka prane?ti Vidaus reikal? ministerijai. Kiekvienam u?sienie?iui, esan?iam Lietuvos Respublikoje, garantuojama teis? i?vykti i? jos. Laikinai esantys u?sienie?iai i?vykdami i? Lietuvos privalo pateikti pas? ar kit? j? atitinkant? dokument?, o nuolat gyvenantys u?sienie?iai privalo dar gauti Lietuvos Respublikos vidaus reikal? ministerijos leidim? i?vykti. Nepateikus nustatyt? dokument?, Lietuvos Respublikos pasienio kontrol?s organai neleid?ia u?sienie?iui i?vykti i? Lietuvos. Taip pat yra numatyti keli atvejai, kai teis? i?vykti gali b?ti apribota, jeigu u?sienietis: 1. patrauktas baud?iamajon atsakomyb?n – iki bylos nagrin?jimo pagaigos; 2. nuteistas u? padaryt? nusikaltim? – iki bausm?s atlikimo pabaigos arba atleidimo nuo bausm?s atlikimo; 3. ne?vykd? turtini? prievoli? Lietuvos valstybei ar turtini? prievoli?, kylan?i? i? santuokos ir ?eimos santyki?, ar kitoki? turtini? prievoli?, nustatyt? ?siteis?jusiais teismo sprendimais[23]. Nesutinkantis su draudimo i?vykti motyvais u?sienietis Vidaus reikal? ministerijos sprendim? gali apsk?sti teismine tvarka. Taip pat u?sienietis turi teis? kreiptis d?l prieglobs?io, juo naudotis Lietuvos Respublikoje ir gauti pab?g?lio status?. Lietuvos Respublikoje pab?g?liu pripa??stamas u?sienietis, kuris d?l visi?kai pagr?stos baim?s b?ti persekiojamas d?l ras?s, religijos, tautyb?s, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar d?l politini? ?sitikinim? negali arba bijo naudotis tos ?alies, kurios pilietis jis yra, gynyba arba neturi atitinkamos pilietyb?s ir yra u? ?alies, kurioje anks?iau buvo jo nuolatin? gyvenamoji vieta, rib? ir d?l i?vardyt? prie?as?i? negali ar bijo ? j? gr??ti. Pab?g?lis Lietuvoje naudojasi visomis Lietuvos Respublikos tarptautiniuose susitarimuose ir Lietuvos Respublikos ?statymuose u?sienie?iams nustatytomis teis?mis[24]. 5. Imigracijos teisinio reguliavimo ypatumai ir problemos Imigrantu pripa??stamas u?sienietis, kuris nuolat apsigyvena Lietuvos Respublikoje. U?sienietis gali imigruoti ? Lietuvos Respublik? tik nustatyta tvarka gavus Vidaus reikal? ministerijoje ar jos ?galiotoje institucijoje leidim? nuolat arba laikinai apsigyventi Lietuvoje. Kartu su t?vais arba vien? i? j? turi teis? imigruoti vaikai, neturintys 18 met?. Kitose valstyb?se lik? gyventi imigranto sutuoktinis ir jo vaikai iki 18 met? turi teis? imigranto kvietimu atvykti nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje pagal pirmumo teis?. Kad gauti auk??iau min?t? leidim?, u?sienietis privalo pateikti pra?ym? Lietuvos Respublikos diplomatinei atstovybei arba konsulinei ?staigai, o jeigu u?sienietis jau teis?tai yra Lietuvos Respublikoje – tai Vidaus reikal? ministerijai. ?is pra?ymas turi b?ti i?nagrin?tas per 3 m?nesius nuo pra?ymo pateikimo dienos, jei tai pra?ymas laikinai apsigyventi, o jeigu tai pra?ymas nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje – tai per 6 m?nesius nuo pateikimo dienos. Jeigu gavus leidim?, u?sienietis juo nepasinaudoja, sprendimas i?duoti leidim? anuliuojamas laikino apsigyvenimo atveju – po 6 m?nesi?, o nuolatinio gyvenimo atveju – po 12 m?nesi?. Bet jeigu u?sienietis nepasinaudojo leidimu d?ls varbi?, nuo jo nepriklausan?i? prie?as?i?, tai min?ti termiai jam n?ra taikomi. Jeigu u?sienie?iui nebuvo i?duotas leidimas gyventi Lietuvos Respublikoje, tai gal?jo atsitikti d?l ?emiau sekan?i? prie?as?i?: 1. u?sienie?io gyvenimas Lietuvos Respublikoje gr?st? jos saugumui, vie?ajai tvarkai, gyventoj? sveikatai ir dorovei; 2. duomenys, kuriuos apie save pateik? u?sienietis, neatitinka tikrov?s; 3. jam u?drausta atvykti ? Lietuvos Respublik?; 4. u?sienietis neturi pakankamai l??? pragyventi Lietuvos Respublikoje; 5. u?sienietis neturi galiojan?io sveikatos draudim? patvirtinan?io dokumento. U?sienietis, kuriam atsisakyta i?duoti leidim? gyventi Lietuvos Respublikoje, gali pakartotinai pateikti pra?ym? pra?jus nema?iau kaip vieneriems metams nuo sprendimo pri?mimo arba i?nykus prie?astims, d?l kuri? buvo atsisakyta i?duoti tok? leidim?. Leidimas laikinai apsigyventi Lietuvos Respublikoje i?duodamas u?sienie?iui vieneriems metams, jei jis sudar? santuok? su Lietuvos Respublikos pilie?iu arba nuolat gyvenan?iu Lietuvoje u?sienie?iu. Jei santuoka nenutraukiama, tai leidimas i?duodamas pakartotinai kiekvienais metais. Taip pat leidimas gali b?ti i?duodamas ?eimos susijungimo pagrindu, jei u?sienietis atitinka visus, ?statymo numatytus, reikalavimus. U?sienie?iai, kuriems yra i?duotas leidimas laikinai apsigyventi Lietuvoje, turi per 7 dienas po atvykimo ? Lietuvos Respublik? arba po duomen? pasikeitimo privalo prane?ti Vidaus reikal? ministerijai. U?sienietis, turinti leidim? nuolat gyventi Lietuvoje, turi prane?ti per 7 dienas Vidaus reikal? ministerijai tik aoie duomen? pasikeitim?. U?sienie?iui, kuris turi leidim? gyventi Lietuvos Respublikoje ilgiau nei vienerius metus, Lietuvos Respublikos nustatyta tvarka yra suteikiamas asmens kodas[25]. Lietuvoje valstyb?s politika nelegali? migrant? klausimu dar n?ra galutinai susiformavusi, ji kinta ple?iantis ?iam socialiniam rei?kiniui. Ta?iau bendra nuostata gana nuosekli: nelegal?s migrantai (i?skyrus pab?g?lius ir prieglobs?io ie?kan?ius asmenis) turi b?ti i?siun?iami ? savo gimt?sias ?alis arba ? tas valstybes, i? kuri? jie atvyko ? Lietuv?. Kol bus i?si?sti, nelegal?s tranzitiniai migrantai turi b?ti sulaikomi, jiems negali b?ti suteikiamos tokios pat teis?s ir laisv?s kaip legaliems imigrantams. Nelegalai toki? politik? vertina kaip labai nepalanki?, ir tod?l ateityje ji gali tur?ti stabdant? efekt?. Kova su tranzitine migracija vienoje ma?oje valstyb?je, pavyzd?iui, Lietuvoje, gali duoti tik dalini? rezultat?, tikriausiai susijusi? su migracijos mar?rut? pakeitimu. Real? poveik? ?iam socialiniam rei?kiniui padaryt? tik bendros vis? suinteresuot? ?ali? pastangos[26]. I?vados Lietuvai tapus nepriklausoma Respublika, kuri? pripa?ino dauguma pasaulio valstybi?, i?kilo b?tinumas ne tik apibr??ti savo pilie?i? rat?, bet ir nustatyti kit? asmen?, u?sienie?i?, esan?i? Lietuvos Respublikos teritorijoje, teisin? status?. Principin?s u?sienie?i? teisinio statuso nuostatos buvo ?tvirtintos Lietuvos Respublikos Laikinajame Pagrindiniame ?statyme, po to LR Konstitucijoje. Ta?iau detaliau u?sienie?i? teises ir laisves, pareigas, atvykimo ir apsigyvenimo Lietuvos Respublikoje, taip pat i?siuntimo ir imigracijos s?lygas ir tvark? reguliavo “D?l u?sienie?i? teiin?s pad?ties Lietuvos Respublikoje” ir imigracijos ?statymai. Bet ?sigaliojus naujam ?statymui “D?l u?sienie?i? teisin?s pad?ties” 1998 metais, auk??iau pamin?ti du ?statymai neteko galios. LR Konstitucijoje ir atitinkamuose ?statymuose nustatyta, kad teis?tai esantys Lietuvos Respublikoje u?sienie?iai ir asmenys be pilietyb?s naudojasi vienodomis su Lietuvos Respublikos pilie?iais teis?mis ir laisv?mis, bei vykdo pareigas, bet, ?inoma, su tam tikrais apribojimais politini? teisi? srityje. Reik?mingais dokumentais, apibr??iant ?mogaus laisves ir teises LR Konstitucijoje ir kituose ?statymuose, tapo tarptautin?s sutartys ir Europos ?mogaus teisi? ir pagrindini? laisvi? apsaugos konvencija. Tarptautin?s sutartys – tai svarbus tarptautin?s teis?tvarkos stabilumo ir Lietuvos santyki? su u?sienio ?alimis, taip pat teisin?s valstyb?s funkcionavimo elementas. Tarptautin?ms sutartims tenka svarbus vaidmuo ginant ?mogaus pagrindines teises ir laisves, taip pat palaikant visuomen?s teis?tus interesus. Lietuvos Respublikos tarptautin?s sutartys kartu su tarptautin?s teis?s principais ir normomis yra neatskiriama jos teisin?s sistemos dalis. Literat?ros s?ra?as Norminiai aktai: Lietuvos Respublikos Konstitucija. – Vilnius, 1993 Europos ?mogaus teisi? ir pagrindini? laisvi? apsaugos konvencija//V?., 1995, Nr. 40-987 Europos ?mogaus teisi? ir pagrindini? laisvi? apsaugos konvencijos pirmasis protokolas// V?., 1996, Nr. 5-112 LR ?statymas “D?l asmen?, laikom? nuolat gyvenan?iais Lietuvoje”//V?., 1995, Nr. 106-2348 LR imigracijos ?statymas// V?., 1991, Nr. 27-730 LR ?statymas “D?l pab?g?li? Lietuvos Respublikoje statuso”// V?., 1995, Nr. 63-1578 LR ?statymas “D?l u?sienie?i? teisin?s pad?ties”// V?., 1991, Nr. 27-729 LR ?statymas "D?l u?sienie?i? teisin?s pad?ties"// V?., 1998, Nr.115-3236 LR visuomenini? organizacij? ?statymas// V?., 1998, Nr. 59-1653 Specialioji literat?ra: LR Konstitucija: tiesioginis taikymas ir nuosavyb?s teisi? apsauga. – Panev??ys, 1994 Sipavi?ien? A. Nelegali? migrant? tranzitas per Lietuv?. – Vilnius, 1996 Trumpas Europos ?mogaus teisi? konvencijos vadovas. – Vilnius, 1995 Vadapalas V. Tarptautin? teis?: bendroji dalis. – Vilnius, 1998 ?mogaus teis?s Lietuvoje. - Vilnius, 1996 ?mogaus teis?s. Tarptautini? dokument? rinkinys. - Vilnius, 1993 ?mogaus teisi? apsaugos mechanizmas. – Vilnius, 1997 Конституционное право. Ред. Лазарев В.В. – Москва, 1998 ----------------------- [1] Конституционное право. Ред. Лазарев В.В. – Москва, 1998, p. 9, 10 [2] LR ?statymas "D?l u?sienie?i? teisin?s pad?ties"// V?., 1998, Nr. 115- 3236, 1 str. [3] LR ?statymas "D?l u?sienie?i? teisin?s pad?ties"// V?., 1998, Nr. 115- 3236, 3 str. [4] Trumpas Europos ?mogaus teisi? konvencijos vadovas. – Vilnius, 1995, p. 5 [5] LR Konstitucija: tiesioginis taikymas ir nuosavyb?s teisi? apsauga. – Panev??ys, 1994, p. 33 [6] ?mogaus teis?s. Tarptautini? dokument? rinkinys. - Vilnius, 1993, p. 10 [7] Vadapalas V. Tarptautin? teis?: bendroji dalis. – Vilnius, 1998, p.269 [8] ?mogaus teis?s Lietuvoje. - Vilnius, 1996, p. 133 [9] Vadapalas V. Tarptautin? teis?: bendroji dalis. - Vilnius, 1998, p.253 [10] LR Konstitucija. - Vilnius, 1993, 19, 21 str. [11] LR ?statymas "D?l u?sienie?i? teisin?s pad?ties Lietuvos Respublikoje"// V?., 1991, Nr.27-729, 13 str. [12] LR ?statymas "D?l u?sienie?i? teisin?s pad?ties"// V?., 1998, Nr.115- 3236, 46-48 str. [13] Lietuvos Respublikos Konstitucija. - Vilnius, 1993, 31 str. [14] ?mogaus teis?s. Tarptautini? dokument? rinkinys. - Vilnius, 1993, p. 65 [15] LR ?statymas “D?l u?sienie?i? teisin?s pad?ties”// V?., 1998, Nr. 115- 3236, 26 str. [16] ?mogaus teis?s. Tarptautini? dokument? rinkinys. – Vilnius, 1993, p. 86-87 [17] LR visuomenini? organizacij? ?statymas// V?., 1998, Nr. 59-1653, 2 str. [18] ?mogaus teisi? apsaugos mechanizmas. – Vilnius, 1997, p. 16 [19] Europos ?mogaus teisi? ir pagrindini? laisvi? apsaugos konvencijos pirmasis protokolas// V?., 1996, Nr. 5-112, 1 str. [20] Lietuvos Respublikos Konstitucija - Vilnius, 1996, 23 str. [21] ?mogaus teis?s Lietuvoje. - Vilnius, 1996, p. 135 [22] LR ?statymas “D?l u?sienie?i? teisin?s pad?ties”// V?., 1998, Nr. 115- 3236, 7 str. [23] LR ?statymas “D?l u?sienie?i? teisin?s pad?ties”// V?., 1991, Nr. 27- 729, 20 str. [24] LR ?statymas “D?l pab?g?li? Lietuvos Respublikoje statuso”// V?., 1995, Nr. 63-1578, 2, 3, 17 str. [25] LR imigracijos ?statymas// V?., 1991, Nr. 27-730, 1, 10-24 str. [26] Sipavi?ien? A. Nelegali? migrant? tranzitas per Lietuv?. – Vilnius, 1996, p. 7 Страницы: 1, 2 |
ИНТЕРЕСНОЕ | |||
|