Правовое положение иностранцев в Литовской Республике

Правовое положение иностранцев в Литовской Республике

Vilniaus Universitetas

Teis?s fakultetas

Neakivaizdinio skyriaus

7 grup?s student?s

Nade?dos Prusakovos

Kursinis darbas

U?sienie?i? teisin? pad?tis Lietuvos Respublikoje

Kursinio darbo vadov?

E.Vaitiekien?

Vilnius, 1999

T U R I N Y S

??anga 3

1. U?sienie?io s?voka Lietuvos konstitucin?je teis?je 4

2. Teisiniai re?imai taikomi u?sienie?iams 5

3. Tarptautin?s sutartys d?l u?sienie?i? teisin?s pad?ties 6

4. U?sienie?i? teis?s ir pareigos 9

Elementarios ?mogaus teis?s 10

Teis? ? laisv? 10

Teismin?s garantijos 11

Privatus ir ?eimos gyvenimas 11

Pagrindin?s teis?s ir laisv?s 12

Teis? ? nuosavyb? 16

Kilnojimosi laisv? ir garantijos prie? savavali?k? i?siuntim? i? ?alies

17

5. Imigracijos teisinio reguliavimo ypatumai ir problemos 20

I?vados 23

Literat?ros s?ra?as 24

??anga

?iame darbe a? pasistengsiu i?nagrin?ti u?sienie?i? teises ir

pareigas, kurias garantuoja Lietuvos Respublikos Konstitucija ir kiti

atitinkami ?statymai. ?ia bus aptartos ir teorin?s u?sienie?io s?vokos, ir

teisiniai re?imai, taip pat labai svarb? vaidmen? atliekantys tarptautin?s

sutartys bei Konvencijos, kurie tur?jo didel? ?tak? Lietuvos Respublikos

Konstitucijai bei kitiems ?statymams.

Bet didesnis d?mesys bus skiriamas pa?i? teisi? ir laisvi? bei

pareig? apra?ymui. Ne naujiena, kad Europos teis?s teoretikai ir praktikai

i?skiria kelias teisi? ir laisvi? grupes, tai yra elementarios ir

pagrindin?s teis?s, teis? ? laisv? ir nuosavyb? bei kilnojimosi teis?, ?ia

negalima atskirti ir teismini? garantij? ir privataus gyvenimo. Tod?l a?

apsistosiu detaliau ties kiekvienos teisi? ir laisvi? grup?s.

Paskutiniame skyrelyje bus aptartos kaip imigracijos s?voka, taip ir

jos problemos, apra?ytos u?sienie?io apsigyvenimo Lietuvos Respublikoje

s?lygos ir tvarka. Pastaraisiais metais i? laikra??i? straipsni? bei

televizijos laid? mes matome, kad atkurus Lietuvos Respublikos

nepriklausomybei, Lietuva tapo tranzitine ?alimi pakeliui ? Vakar? Europos

?alis, tokias kaip, pavyzd?iui, Vokietija bei Austrija. Tod?l tranzitin?s

imigracijos problema tapo labai opi.

Ra?ant ?? darb? buvo panaudota ?vairi literat?ra: Europos ?mogaus

teisi? ir pagrindini? laisvi? apsaugos konvencija, LR Konstitucija, LR

?statymai bei kita teisin? literat?ra, tokia kaip konastitucin?s teis?s

vadov?liai bei ?vairi? konferencij? med?iaga.

Perskai?ius ?? darb?, J?s susipa?insite su u?sienie?i? teisine

pad?timi, taip pat su kai kuriais j? teisi? ir laisvi? apribojimais. Taip

pat sudarysite savo nuomon?, lie?iant? ?? konstitucin?s teis?s srit?.

1. U?sienie?io s?voka Lietuvos konstitucin?je teis?je

Santykiai, sureguliuoti konstitucin?s teis?s normomis, tampa pagal

savo form? konstituciniais-teisiniais. Savo ruo?tu, konstituciniai-

teisiniai santykiai neveikia patys sau – tam reikalingi subjektai, kuriems

suteikiamos tam tikros teis?s ir pareigos.

Konstitucini?-teisini? santyki? subjektais yra tarp vis? kit? ir

fiziniai asmenys: pilie?iai, u?sienie?iai, asmenys be pilietyb?s, kurie

naudojasi visomis konstitucin?mis teis?mis ir laisv?mis tam tikros

valstyb?s teritorijoje. Tiesa, u?sienie?i? ir asmen? be pilietyb?s teis?s

yra apribotos (turima omeny, politin?s)[1].

U?sienietis - asmuo, kuris n?ra Lietuvos Respublikos pilietis,

neatsi?velgiant ? tai, ar jis turi kurios nors u?sienio valstyb?s

pilietyb?, ar neturi jokios[2].

Asmens teisinis statusas apima ?mogaus teisi?, laisvi?, teis?t?

interes? ir pareig? visum?, kuri yra numatyta ?statym? principuose ir

normose. Tuo tarpu, konstitucin? teis? nustato pagrindines teises, laisves

ir pareigas, kurios sudaro asmens konstitucin? status?.

U?sienie?iai Lietuvos Respublikoje turi tas teises ir laisves, kurias

numato LR Konstitucija, LR ?statymas d?l u?sienie?i? teisin?s pad?ties ir

kiti Lietuvos Respublikos ?statymai bei tarptautines sutartys. ?iais

?statymais yra numatytos pla?ios laisv?s ir teis?s, kurios u?sienie?iai

gali naudotis Lietuvos Respublikoje. ?i? teisi? s?ra?as, j? apimtis

priklauso nuo to, laikinai ar nuolat u?sienie?iai yra Lietuvos

Respublikoje. Ta?iau ir vieni, ir kiti Lietuvos Respublikoje yra lyg?s

pagal ?statymus, neatsi?velgiant ? j? ras?, lyt?, odos spalv?, kalb?,

religija, politinius ar kitokius ?sitikinimus, nacionalin? ir socialin?

kilm?, priklausym? tautinei ma?umai, nuosavyb?, gimimo viet? ar koki? nors

kitoki? pad?t?[3]. Taip pat, esantys Lietuvos Respublikoje, u?sienie?iai

privalo laikytis LR Konstitucijos ir kit? ?statym?.

2. Teisiniai re?imai taikomi u?sienie?iams

Tarptautin?je praktikoje, atsi?velgiant ? u?sienie?iams taikom?

apribojim? pob?d? ir apimt?, skiriami keli teisiniai re?imai, kuriuos

valstyb? suteikia u?sienie?iams, esantiems jos teritorijoje. ?ie re?imai

yra:

1. did?iausio palankumo;

2. nacionalinis.

Did?iausio palankumo re?imas rei?kia, kad u?sienie?iui valstyb?

suteikia tokias teises ir laisves, kokias turi ir jomis naudojasi bet

kurios tre?ios valstyb?s pilie?iai toje ?alyje.

Nacionalinis re?imas rei?kia, kad u?sienie?iams suteikiamos tokios pat

teis?s ir laisv?s ir numatomos pareigos, kaip ir savo pilie?iams.

Lietuvos Respublika nuo Nepriklausomyb?s atk?rimo dienos nustat?

u?sienie?iams, esantiems Lietuvos Respublikos teritorijoje, nacionalin?

re?im? (Laikinojo Pagrindinio ?statymo 17 str.). Bet konkre?iau ?is

principas suformuluotas Lietuvos Respublikos ?statyme d?l u?sienie?i?

teisin?s pad?ties 3 straipsnyje 1 dalyje: “u?sienie?iai Lietuvos

Respublikoje turi tas teises ir laisves, kurias numato Lietuvos Respublikos

Konstitucija, ?is ir kiti Lietuvos Respublikos ?statymai bei tarptautin?s

sutartys”.

Nacionalinio re?imo suteikimas u?sienie?iams nerei?kia visi?ko

u?sienie?i? ir Lietuvos Respublikos pilie?i? teisinio statuso sutapimo.

Valstyb?, naudodamasi savo, kaip suvereno, galiomis, gali numatyti tam

tikrus u?sienie?i? teisinio subjekti?kumo apribojimus, pirmiausia,

politini? teisi? srityje. Konkre?iau, tai yra politin?s teis?s susijusios

su u?sienie?i? dalyvavimu valstyb?s valdyme. Taip pat u?sienie?iai negali

b?ti skiriami eiti tam tikras pareigas valstybin?je tarnyboje, jeigu pagal

Lietuvos Respublikos ?statymus tokia veikla susijusi su Lietuvos

Respublikos pilietyb?s tur?jimu.

3. Tarptautin?s sutartys d?l u?sienie?i? teisin?s pad?ties

Per pastaruosius de?imtme?ius po Jungtini? taut? organizacijos

?k?rimo ir Visuotin?s ?mogaus teisi? deklaracijos pri?mimo tarptautin?

bendrija daug nuveik?, kad sukurt? globalin? ?mogaus teisi? ir laisvi?

apsaugos ir gynimo sistem?. Europos taryba buvo pirmoji tarpvalstybin?

organizacija, kuri ?m?si konkre?ios veiklos, kad daugelis teisi? ir

laisvi?, paskelbt? Visuotin?je ?mogaus teisi? deklaracijoje, b?t?

sutvirtintos konkre?iais teisniais ?sipareigojimais ir kad b?t? sukurtas

tarptautinis kolektyvin?s kontrol?s mechanizmas, garantuojantis j? vykdym?.

Vienas svarbiausi? mechanizm?, kuri? pagalba Eurupos Taryba u?tikrina

auk?tus ?mogaus teisi? apsaugos reikalavimus visose valstyb?se-nar?se, yra

?mogaus teisi? ir pagrindini? laisvi? apsaugos konvencijos bei jos

prie?i?ros organ?, ypa? Europos ?mogaus teisi? komisijos ir teismo,

veikla[4].

I? galiojan?i? dokument? yra du svarbiausi – Europos ?mogaus teisi?

konvencija ir Europos socialin? chartija, kuriuose paskelbtos Europos

?ali?, sutar?i? dalyvi?, ?mogaus teis?s ir pagrindin?s laisv?s.

?ie dokumentai yra “u?dari”, prie j? gali prisijungti tiktai

valstyb?s, Europos Tarybos nar?s. Europos ?mogaus teisi? konvencij?

pasira?iusios ?alys ?sipareigoja pripa?inti savo pilie?iams joje numatytas

teises. Per vis? Europos ?mogaus teisi? apsaugos konvencijos egzistavimo

laikotarp? ji nuolat buvo tobulinama ir vystoma, darant pataisas pa?ios

Konvencijos tekste ir priimant papaildomus Protokolus. Protokoluose

suformuluota apie 15 teisi? ir laisvi?, kuri? nebuvo pirminiame Konvencijos

tekste. Europos ?mogaus teisi? konvencijos atsiradim? s?lygojo Visuotin?

?mogaus teisi? deklaracija ir Amerikos ?mogaus teisi? ir pareig?

deklaracija. Europos konvencija tapo pirmuoju tarptautiniu dokumentu

?mogaus teisi? srityje, kurio tikslas – u?tikrinti daugel? politini? ir

pilietini? teisi?.

1991 m. rugs?jo m?n. 05 d. Respublikos Auks?iausioji Taryba pri?m?

parei?kim?, kad Lietuvos Respublika gerbs ir s??iningai vykdys visus

?sipareigojimus, nustatytus 1950 m. lapkri?io m?n. 04 d. Europos ?mogaus

teisi? ir pagrindini? laisvi? gynimo konvencijoje[5].

Europos ?mogaus teisi? konvencij? sudaro 66 straipsniai. Pirmieji 17

i? j? numato konkre?ias ?mogaus teises, 37 straipsniai skirti Komisijos ir

Teismo organizaciniams ir funkcionavimo klausimams, o paskutiniai 10

straipsni? skirti bendriesiems klausimams[6].

Lietuvos teis?je Konvencija taikoma tiesiogiai ir turi ?statymo

gali?. Ry?ium su tuo Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas savo 1995

m. sausio 24 d. I?vadoje d?l Europos ?mogaus teisi? ir pagrindini? laisvi?

apsaugos konvencijos 4, 5, 9, 14 straipsni? ir jos Ketvirtojo Protokolo 2

straipsnio atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai nurod?:

“Konstitucijos 138 straipsnio tre?ioje dalyje nustatyta:

”Tarptautin?s sutartys, kurias ratifikavo Lietuvos Respublikos Seimas, yra

sudedamoji Lietuvos Respublikos teisin?s sistemos dalis”. ?i konstitucin?

nuostata Konvencijos at?vilgiu rei?kia, kad ratifikuota ir ?sigaliojusi ji

taps sudedam?ja Lietuvos Respublikos teisin?s sistemos dalimi ir tur?s b?ti

taikoma kaip ir Lietuvos Respublikos ?statymai”.

Antrasis Europos Tarybos teisinis dokumentas – Europos socialin?

chartija numato j? pasira?iusi? ?ali? pareigas ?gyvendinant daugel?

ekonomini?, socialini? ir kult?rini? ?mogaus teisi?. ?is dokumentas tarsi

papildo Konvencij?, kurioje kalbama apie politines ir pilietines teises.

Europos socialin? chartija buvo sudaryta Turine ir turi papildomus

protokolus[7].

Teis?s i?vardijamos Chartijos Pirmojoje dalyje, suskirstytoje ? 19

skirsni?, o v?liau detalizuojamos Antrojoje dalyje. Pagrindiniai skirsniai

lie?ia teis? ? darb?, profs?jung? laisves, teis? ? kolektyvines derybas,

teis? ? socialin? draudim?, teis? ? socialin? ir medicinin? pagalb?, ?eimos

teis? ? socialin?, teisin? ir ekonomin? pagalb? bei darbuotoj?-emigrant?

teis? ? apsaug? ir pagalb?. Dvylika kit? skirsni? detalizuoja ir papildo

?ias teises tokiu b?du, kad sukuriama visaapimantivalstybi? socialini?

?sipareigojim? visuma darbo, sveikatos, socialin?s apsaugos ir kit?

(?skaitant teis? streikuoti) teisi? srityse. Europos socialin?s chartijos

nustatoma ?sipareigojim? ?gyvendinimo sistema skirta tam, kad skatint?

valstybes kuo pilniau ?gyvendinti socialines teises.

Karo arba nepaprastosios pad?ties atveju Chartija numato, kad

valstyb?s gali nukrypti nuo kai kuri? savo ?sipareigojim? (30 straipsnis)

Valstyb?s – Chartijos dalyv?s turi pristatyti kas dvieji metai

.prane?im? apie Chartijos ?gyvendinim? Europos Tarybos skiriam? jos

septyni? nari? Ekspert? Komisijai, taip pat ?io prane?imo kopija turi b?ti

pateikta savo ?alies profs?jungoms.

1987 metais ?sigaliojo Europos konvencija prie? kankinim? ir kitok?

?iaur?, ne?moni?k? ar ?eminant? elges? ir baudim?, lie?ianti valstyb?s

institucij? sulaikyt? arba ?kalint? asmen? teises. ?ios kategorijos asmen?

teisi? apsauga r?pinasi Konvencijoje numatytas Komitetas, kuris apsilanko

?alyse, sutarties dalyv?se, taip pat turi teis? aplankyti kiekvien? viet?

?alyje, prisijungusioje prie Konvencijos, i? kurios gaunami nusiskundimai.

Europos ?mogaus teisi? konvencija ir Europos socialin? chartija – tai

svarbiausi dokumentai, kuriais remdamasi dabar, XX am?iaus pabaigoje,

veikia efektyviausia tarptautin? ?mogaus teisi? apsaugos sistema.

4. U?sienie?i? teis?s ir pareigos

Paprastai tarptautiniuose dokumentuose suformuluotos ?mogaus teis?s

perkeliamos ? nacionalinius ?statymus. Tad ir Lietuvai, kaip ir daugumai

kit? pasaulio valstybi?, Visuotin?s ?mogaus teisi? deklaracijos, Europos

?mogaus teisi? ir pagrindini? laisvi? apsaugos konvencijos bei jos

protokol? nuostatos tur?jo ?takos, rengiant ir priimant Lietuvos

Respublikos Konstitucij? bei kitus ?statymus[8].

?statymuose apibr??tas teises ir laisves galima suskirstyti ?

septynias grupes:

1. elementarios ?mogaus teis?s;

2. teis? ? laisv?;

3. teismin?s garantijos;

4. privatus ir ?eimos gyvenimas;

5. pagrindin?s laisv?s;

6. teis? ? nuosavyb?;

7. kilnojimosi laisv? ir garantijos prie? savavali?k? i?siuntim? i?

?alies[9].

Per?velgsime kiekvien? teisi? ir laisvi? grup? i?samiau.

Elementarios ?mogaus teis?s

Lietuvos Respublikos Konstitucija numato ir saugo tokia elementaria

?mogaus teis? kaip teis? ? gyvyb?. Draud?iama ?mog? kankinti, ?aloti,

?eminti jo orum?, ?iauriai su juo elgtis, taip pat nustatyti tokias

bausmes[10]. Europos ?mogaus teisi? konvencija taip pat nedraud?ia nei

abort?, nei mirties bausm?s. ?iuo metu Lietuvoje mirties bausm?s vykdymas

yra sustabdytas.

Teis? ? laisv?

?mogaus laisv? nelie?iama. Niekas negali b?ti savavali?kai sulaikytas

arba laikomas suimtas. Niekam neturi b?ti atimama laisv? kitaip, kaip

tokiais pagrindais ir pagal tokias proced?ras, kokias yra nustat?s

?statymas. Nusikaltimo vietoje sulaikytas asmuo per 48 valandas turi b?ti

pristatytas ? teism?, kur sulaikytajam dalyvaujant sprend?iamas sulaikymo

pagr?stumas. Jeigu teismas nepriima nutarimo asmen? suimti, sulaikytasis

tuojau pat paleid?iamas.

U?sienietis, esantis Lietuvos Respublikoje, negali b?ti sulaikytas

arba suimtas, i?skyrus, jei jis:

a) band? neteis?tai pereiti ? Lietuvos Respublik? ir buvo sulaikytas;

b) neteis?tai buvo Lietuvos Respublikoje ir buvo sulaikytas;

c) padar? nusikaltim? arba kit? teis?s pa?eidim?, u? kur? pagal Lietuvos

Respublikos ?statymus tur?jo b?ti sulaikytas arba suimtas;

d) kitais Lietuvos Respublikos ?statym? numatytais atvejais.

Sulaikius u?sieniet?, jam suprantama kalba turi b?ti paai?kintos

sulaikymo prie?astys ir pateikti kaltinimai. Suimtam u?sienio valstyb?s

pilie?iui pagal Lietuvos Respublikos ?statym?[11] suteikiama papildom?

garantij?. Jam numatyta galimyb? susisiekti su savo ?alies diplomatine ar

konsuline atstovybe ar kitokiu organu, atstovaujan?iu tos u?sienio

valstyb?s interesams, o jeigu tokio organo n?ra - su kitos valstyb?s

diplomatine arba konsuline atstovybe, ?galiota ginti valstyb?s, kurios

pilietis yra sulaikytasis u?sienietis, pilie?i? teises ir teis?tus

interesus. Taip pat numatyta ir Lietuvos Respublikos prokurat?ros organ?

pareiga ne v?liau kaip per 48 valandas apie u?sienio pilie?io su?mim?

prane?ti jo valstyb?s diplomatinei ar konsulinei atstovybei.

Teismin?s garantijos

U?sienie?iai turi teis? ? teismin? gynim? nuo pasik?sinim? ? asmens

garb?, orum?, gyvyb? ir sveikat?, ? laisv? ir turt?. Jeigu u?sienietis

mano, kad jo teis?s yra pa?eistos, Lietuvos Respublikos ?statym? nustatyta

tvarka gali apsk?sti valdymo institucij? bei pareig?n? sprendimus.

Institucija, pri?musi sprendim? d?l u?sienie?io skundo, antr? kart? to

paties skundo nenagrin?ja. ?i? teis? jie gali realizuoti patys arba per

savo ?galiot?j? atstov?. Skundas paduodamas teismui pagal valdymo

institucijos arba pagal pareig?no, kuri? veiksmai ar neveikimas skund?iami

per 7 dienas, darbo viet?, o teismas per 10 dien? privalo i?nagrin?ti

u?sienie?io skund?[12].

Asmuo laikomas nekaltu, kol jo kaltumas ne?rodytas ?statymo nustatyta

tvarka ir pripa?intas ?siteis?jusiu teismo nuosprend?iu. Jeigu asmuo,

kaltinamas padar?s nusikaltim?, jis turi teis?, kad jo byla vie?ai ir

teisingai i?nagrin?t? nepriklausomas ir be?ali?kas teismas. Niekas negali

b?ti baud?iamas u? t? pat? nusikaltim? antr? kart?. Taip pat Lietuvos

Respublikos Konstitucijoje yra garantuojama teis? ? gynyb? ir teis? tur?ti

advokat?[13].

Privatus ir ?eimos gyvenimas

U?sienie?iams, kaip ir Lietuvos Respublikos pilie?iams, garantuojama

privataus gyvenimo, susira?in?jimo, pokalbi? telefonu, telegrafo prane?im?

ir kitoki? susi?inojim? nelie?iamyb?. Informacija apie privat? asmens

gyvenim? gali b?ti renkama tik motyvuot? teismo sprendimu ir tik pagal

?statym?. ?statymai ir teismas saugo, kad niekas nepatirt? savavali?ko ar

neteis?to ki?imosi ? jo asmenin? ir ?eimynin? gyvenim?. Taip pat

garantuojama ?mogaus b?sto nelie?iamyb?. Be gyventojo sutikimo ?eiti ?

b?st? neleid?iama kitaip, kaip tik teismo sprendimu arba ?statymo nustatyta

tvarka tada, kai reikia garantuoti vie??j? tvark?, sulaikyti nusikalt?l?,

gelb?ti ?mogaus gyvyb?, sveikat? ar turt?.

Valstyb? saugo ir globoja ?eima. Santuoka sudaroma laisvu vyro ir

moters sutarimu. Sutuoktiniai turi lygias teises ir vienodas civilines

teises santykiuose bei vaik? at?vilgiu, tiek santuokos sudarymo bei jos

trukm?s, tiek jos nutraukimo klausimais[14].

Pagrindin?s teis?s ir laisv?s

Pagrindin?s teis?s yra prigimtin?s. Tai yra konstitucinis principas

ir bet koki? svarstym? pozicija. U?sienie?iai Lietuvos Respublikoje gali

naudotis ?iomis pagrindin?mis teis?mis: jie turi minties, s??in?s,

religijos ir ?sitikinim? laisv?. ?mogui neturi b?ti kliudoma ie?koti, gauti

ir skleisti informacij? bei id?jas. Kiekvienas ?mogus turi teis? laisvai

pasirinkti bet kuri? religij? arba tik?jim? ir vienas ar su kitais,

priva?iai ar vie?ai j? i?pa?inti, atlikin?ti religines apeigas, praktikuoti

tik?jim? ir mokyti jo.

Kalbant apie u?sienie?i? socialines ekonomines teises, pirmiausia

reikia pamin?ti teis? ? darb?. ?i teis? u?sienie?iams suteikiama remiantis

tarptautin?mis sutartimis ir LR ?statymu “D?l u?sienie?i? teisin?s

pad?ties”. Norint ?sidarbinti, u?sienie?iui reikia ?sigyti leidim? dirbti.

Bet jis gali b?ti atleistas nuo pareigos pirkti leidim? dirbti, jeigu:

1. turi leidim? nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje;

2. turi leidim? laikinai apsigyventi Lietuvos Respublikoje;

3. nori ?sidarbinti vykdyti bendras su u?sienio valstyb?mis vyriausybines

programas;

4. yra u?sienio ?mon?s, ?staigos, u?mezgusios ekonominius ry?ius su

atitinkama Lietuvos Respublikos ?mone, ?staiga, vadovas ar jo ?galiotas

atstovas;

5. yra sportininkas profesionalas, jei jis atvyksta dirbti ne ilgesniam

kaip 6 m?nesi? laikotarpiui;

Страницы: 1, 2